-Jau septinti metai pastoviai vyksta diskusijos, sudarinėjamos darbo grupės seime, ministerijose, o aiškaus rezultato nėra. Kame šios neišsprendžiamos problemos esmė?

Prieš 40 metų prasidėjo audringas kolektyvinės sodininkystės bumas. Tūkstančiai hektarų pačių nederlingiausių žemių buvo kasmet skiriama kolektyvinei sodininkystei. Didžiulių to meto aktyvių ir darbščių visuomenės narių pastangomis ir materialiai padedant tuometinėms įmonėms bei organizacijoms, sukurtas milžiniškas nacionalinis turtas – 1800 kolektyvinių sodų bendrijų vienijančių 220000 narių (sklypelių) užimančių virš 13000 ha žemės plotą.

Pirmoji problema kurią sprendė naujakuriai tai gautų teritorijų elektrifikavimas. Pagal tuo metu galiojusi tvarką, bendrijos gavo iš tuometinių rajoninių elektros tinklų technines sąlygas, pagal kurias projektavimo organizacijos suprojektavo lokalius elektros tinklus, su galimybe kiekvienam sklypeliui pasijungti 3 kW galingumą. Už sodininkų lėšas montavimo organizacijos pagal pateiktus projektus ir sąmatas sumontavo sodininkų elektros tinklus, sėkmingai veikiančius iki šiol. Nei vienas elektros tinklas nebuvo prijungtas prie veikiančios energetinės sistemos nepatikrintas energetikos inspekcijos, nesant valstybinės komisijos priėmimo akto, ar nepridavus visos projektinės dokumentacijos (techninio projekto, tikrinimo aktų, bandymų protokolų ir t.t.) tuometiniams rajoniniams elektros tinklams. Už sodininkų lėšas įrengtos 10 kV linijos ir transformatorinės stotys iškart nemokamai perduotos į rajoninių elektros tinklų balansą. Žemos įtampos elektros tinklai laikinai palikti eksploatuoti patiems sodininkams, kadangi sklypeliuose nebuvo pastatų o pagal tuometinius reikalavimus apskaitos prietaisai buvo montuojami tik pastatų viduje. Beveik visose bendrijose, statybų laikotarpiu buvo atsiskaitoma pagal bendro skaitiklio parodymus, solidariai dalinantis sumas visiems besinaudojantiems elektros energija be apskaitos prietaisų. Prabėgo dešimtmečiai. Daugumoje sklypų pastatyti nameliai o juose elektros energijos apskaitos prietaisai. Atėjo laikas kai galima šiuos tinklus perduoti energetikams, kurie privalo sudaryti tiesiogines sutartis su sodininkais – buitiniais vartotojais.

Ūkio ministras p.Čėsna 2002 m. Rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 326 įteisino išpirkimo taisyklėse nuostatą: „ Jei vartotojas nepageidauja keisti vienfazio atvado trifaziu, didinti tiekimo patikimumą ir jo pageidaujama leistinoji galia ne didesnė, negu nurodyta leistinosios galios paskirstymo akte, vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų paslauga suteikiama nemokamai. Priešingu atveju vartotojo leistinosios galios ir patikimumo didinimo paslaugos, vartotojo prašymu paslaugos kaina nustatoma naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo tvarka ir sąlygomis.

-Viskas labai aišku ir logiška. Tad kokie šiandien rezultatai?

Apie trečdalis sodų bendrijų paruošė ir pridavė reikalaujamą dokumentaciją, samdė kadastro specialistus, atliko kadastrinius matavimus, mokėjo vertintojams už vertės paskaičiavimus, suformavo kadastrines bylas, įteisino kaip nuosavą turtą teismuose, užsakė ir atliko reikalaujamus varžų ir izoliacijos matavimus, kaip šiandien reikalauja taisyklės iškėlė apskaitos skydus į išorę ir t.t. išleisdami tam ne vieną milijoną varganų pensininkų – sodiečių litų. Deja energetikų komisijos, vadovaujantis pačių sukurtomis žinybinėmis metodikomis, be jokių defektinių aktų ar kitokio aiškaus pagrindimo atsisakė išpirkti esamus elektros tinklus dėl neigiamos vertės ar naudojamo galingumo stokos. Kitos bendrijos, pamate kad iš jų tyčiojamasi, toliau atsisakė ruošti dokumentaciją ir teikti prašymus išpirkimui. Tikslių duomenų neturime, nes kaip ir viskas mūsų valstybėje pridengta konfidencialumo skraiste. Apytikriais mūsų turimais duomenimis šiandiena iš RST zonoje esančių 421 sodų bendrijos išpirkta apie 142 elektros tinklai, iš VST zonoje esančių 505 sodų bendrijų išpirkta tik apie 20 elektros tinklų ir tai daugumoje pagal naujųjų vartotojų prijungimo sąlygas primokant 40 procentų naujai įrengiamo elektros tinklo vertės. Ar nejuokinga kai šis procesas įstatyminiuose aktuose vadinamas išpirkimu esamos būklės ?!

 -Ką tai reiškia neigiama vertė ir kokio dydžio ji gali būti?

Sveiku protu tai sunkiai suvokiama. Kai paprašiau tai paaiškinti universiteto ekonomikos mokslų profesorių, kaip gali veikiantis ir sukuriantis pridedamąją vertę elektros tinklas būti neigiamos vertės jis ėmė kvatotis. Atsakymas irgi buvo paprastas. Jei taip žioptelėtų studentas, pas mane jis negautų nei įskaitos, nei egzamino teigiamo įvertinimo. Bet kai dabartiniai studentai tampa verslininkais ar politikais tai labai sėkmingai pardavinėja net „Mažeikių Naftą“ su neigiama verte t.y. primokėdami. Žinai, gyvenime, ypač Lietuvoje politinė ekonomija vis labiau populiarėja.

Neigiamos elektros tinklų vertės dydis nemenkas. Pavyzdžiui iš energetikų pateiktos paskaičiavimų lentelės galiu pateikti keletą pavyzdžių. Telšių s.b. „Draugystė“ 358 skl. įkainota – 2421196 Lt. Kretingos s.b. “Draugystė“ 442 skl. Įkainota - 2525485 Lt. Klaipėdoje pigiau s.b. “Minija” 1167 skl. – 2900000 Lt. Kaune taip pat pigiau s.b. “Gaiženėliai“ 347 skl. – tik 939000 Lt, s.b. „Margupis“ 364 skl. – tik 919439 Lt. Tikiuosi pateiktų skaičių komentuoti nebūtina, nes jie atsako ir į daugelį dar jūsų neužduotų klausimų.

 -Kaip juridiškai įmanoma įteisinti tokią ekonominę ekvilibristiką? Ar ji neprieštarauja galiojantiems įstatymams? Kodėl tokie dideli skirtumai tarp RST ir VST ?

Viskas labai paprasta. Lietuvoje įstatymai galioja tik mažiems, tokiems kaip sodininkai. Buvęs ūkio ministras V.Navickas savo įsakymais leido RST ir VST patiems susidaryti, patiems pasitvirtinti sau palankias, nors galiojantiems įstatymams ir prieštaraujančias žinybines metodikas, bei jomis vadovautis ir niekas to iki šiol nepastebėjo. Į sodininkų zyzimą niekas net nekreipė dėmesio. Beje šios metodikos ir šiandiena galioja, nes jų niekas neatšaukė. Vis svarstomi nauji projektai, variantai..... Kam skubėti, jei senosios tokios patogios.

Skirtumas tarp RST ir VST logiškas. Juk metodikas kiekvienas pasitvirtino skirtingas. Ne valstybinė paslaptis, kad 2003 m. gruodžio 23 d. A. Brazausko vyriausybė labai įdomiomis sąlygomis pardavė 77 procentus „Vakarų skirstomųjų tinklų“ akcijų tik už 540 milijonų Lt. Pasakojo, kad pirkėjas įsipareigojo investuoti šimtus milijonų litų tinklų renovacijai, kad pirkėjas vykdys visus tuo metu galiojusius valstybės įsipareigojimus, tame tarpe ir lokaliųjų elektros tinklų išpirkimą iš savivaldybių, sodininkų ir kitų bendrijų. Kokie rezultatai šiandien akivaizdu iš pateiktų faktų. Visi viską senai užmiršo. Savivaldybės ir kitokios bendrijos net nemato prasmės kelti šį klausimą. Tik sodininkai vis dar zyzia.

Kai RST pateko į LEO LT glėbį ir rytų Lietuvoje merdintis išpirkimas prislopo.

 -Ar ne logiška būtų bendrijoms paimti kreditą iš banko, investuoti į savo tinklų renovaciją, o po to pardavus juos energetikams, atgautais pinigais gražinti kreditą?

Geras klausimas bet neįdomus atsakymas. Net jei ir atsirastų bankas, kuris suteiktų mums paskolą, tai po renovacijos energetikai pagal galiojančias savo metodikas įvertins ir išpirks mūsų tinklus už šimtą ar kelis šimtus litų ir juoksis, o mes liksime verkti prie suskilusios geldos, kurioje gulės pusės milijono skola.

 -Kiek man yra žinoma, energetikai stengiasi didinti savo turto vertę, kuriai didėjant didėja kWh kaina. Jūsų elektros tinklai didžiulis realus turtas. Ar ne logiška būtų atiduoti juos energetikams už simbolinę kainą ir nebeliktų vargo su jų eksploatacija? Energetikai mokės juos persikainuoti iki milijardo ir galės vėl pasididinti kWh kainą. Abiem bus gerai.

Kilovatvalandės kainoje ir slypi visa esmė. Sodų bendrijos moka 5 procentais mažesnę kainą nei visi buitiniai vartotojai, nes sodininkai pilnai turi papildomai dengti visus žemos įtampos tinklų eksploatacijos ir skirstymo kaštus, kadangi patys juos eksploatuoja. Iki šiol į visus paklausimus dėl žemos įtampos elektros tinklų eksploatacijos kaštų procentinės sudedamosios dalies bendroje kainoje, gaudavome atsakymą, kad tokio paskaičiavimo nėra. 2008 m. gruodžio 30 d. Valstybinio Audito ataskaitoje dėl elektros energijos kainų didėjimo pagrįstumo pateikti skaičiai sodininkams sukėlė šoką. Pasirodo visuomeninės elektros energijos kainoje skirstymo paslaugos kaina žemos įtampos tinklais sudaro 27 procentus arba 8,62 ct/kWh ir dar visuomeninio tiekimo paslaugos kaštai kainoje papildomai sudaro 0,2 ct/kWh. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kiekvienas sodininkas sumoka 22 procentus kainos už jam neteikiamas paslaugas. Keletas pavyzdžių. Didelė Klaipėdos sodų bendrija „Dituva“ 2008 metais permokėjo už nesuteiktas paslaugas energetikams beveik 400000 Lt. Mažesniųjų bendrijų įteisinto reketo suma 2008 metais buvo mažesnė, Kauno s.b. „Lagūna“ apie 10000 Lt., Kauno s.b. “Skardis” apie 20000 Lt. ir t.t.. Išpirkus šiuos elektros tinklus reikės juos prižiūrėti, remontuoti, dengti nuostolius tinkluose, administruoti. Kainos padidėjimas dėl turto vertės didėjimo tikrai nepadengs šių kaštų. Vadinasi kol galioja gerų dėdulių iš buvusios Ūkio ministerijos sukurta sistema, kol Valstybinei Kainų ir Energetikos komisijai vadovaus buvęs LEO LT prezidentas, juodai ginantis nusistovėjusią dalies vartotojų akivaizdžią diskriminaciją ir nepagristą monopolistų pelną, tik paskutinis kvailys gali stengtis išpirkinėti mūsų lokaliuosius elektros tinklus.

Susimąstyti verčia šios kainų komisijos išdėstytos nuostatos atsakyme sodininkams 2009 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. 2-1299 „Komisijos nuomone, sodininkų elektros įrenginių išpirkimas turėtų būti traktuojamas kaip skirstomųjų tinklų investicija, kuri turėtų atitikti ekonomiškumo kriterijus, būti efektyvi ir dėl to neturėtų didėti elektros energijos kaina esamiems vartotojams“. Supratot? Aš tai nesupratau, ko šiame sakinyje daugiau voliuntarizmo, galiojančių įstatymų nežinojimo ar nenoro juos vykdyti. Tame pačiame rašte teigiama. „Lietuvoje mokant už elektros energijos perdavimą ir skirstymą yra vadovaujamasi „pašto ženklo“ principu....“ Vadinasi išeitų, kad iš Vilniaus laiškus pakanka traukiniu atvežti į Marijampolės paštą, vieną dalį išnešioti Marijampolės gyventojams o kitą apskrities kaimų gyventojai turi samdytis papildomai savo laiškanešius, kad jiems atneštu laiškus. Ačiū dievui, kad pašto darbuotojai dar taip nesumodeliavo savo veiklos.

-Jau keletą kartų bandėme jus klausinėti apie šiuo metu sodininkų ir kitų lokaliųjų elektros tinklų išpirkimo problemas nagrinėjančios darbo grupės veiklos rezultatus Energetikos ministerijoje, deja atsakydavote kad dar anksti apie tai kalbėti.Kada apie tai bus tikslinga kalbėti ir rašyti? Ar nebus per vėlu?

Liūdna patirtis neleidžia skubėti platinti informaciją, kurioje nėra baigtinio sprendimo. Prieš tris metus Seime buvo sudaryta darbo grupė sodininkų problemoms spręsti. Daug buvo žadėta ir rašyta o galutinis rezultatas beveik nulinis. 2008 metų pradžioje seimo narės L.Mogenienės iniciatyva prie Ūkio ministerijos buvo sudaryta analogiška šiandieninei darbo grupė lokaliųjų tinklų išpirkimui paspartinti. Kiek daug buvo pažadų pribarstyta, paskubėta apie juos paskelbti. Ministras V.Navickas net 10 mln. paramos iš Europos fondų pažadėjo, džiūgavom, rašėm. Neaišku ar tie Europos fondai sušildė kieno nors sąskaitas, bet darbo grupė teparuošė apgailėtiną, lobistinį išpirkimo taisyklių projekto variantą kuris ir liko gulėti kažkieno stalčiuje. Mano atsakymuose pateiktus skaičius padauginkime iš bendrijų skaičiaus ir pabandykime pamąstyti ar yra šiandiena Lietuvoje jėga, galinti pasipriešinti gautų sumų lobizmo jėgai. Sudėtinga.

Visumoje galima teigti, kad situacija yra palanki kaip niekad. Kai 2009 m. balandžio 25 d. Kauno susivienijimo „Sodai“ sodų bendrijų pirmininkų konferencijoje Seimo narys V.Mazuronis pažadėjo padėti spręsti šią aktualią problemą, daugelis tik palingavo galvas ir šypsojosi. Birželio 16 d. seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas“ į savo posėdį pakvietė naująjį energetikos ministrą A.Sekmoką ir Lietuvos Sodininkų Draugijos atstovus ir paprašė išdėstyti abi puses savo požiūrį į problemos esmę. Pradinė energetikos ministro nuomonė buvo rami ir esminių pakeitimų nežadanti. Sodininkams išdėsčius savo bėdas ir motyvus, ministro atsakymas buvo trumpas ir tiesus. „Nežinojau, kad taip blogai yra. Pabandysiu susipažinti su problema geriau ir jei faktai pasitvirtins priimsime reikiamus sprendimus“. Liepos 14 d. energetikos ministras sukvietė į pirmąjį darbo grupės posėdį, kuriam pats vadovavo ir trumpai išdėstė užduotį. „Sodininkų problemos turi būti išspręstos dar šiais metais. Posėdžiai vyks kiekvieną antradienį ir juose turi dalyvauti asmeniškai RST ir VST vadovai asmeniškai“. Staiga prasidėjo intensyvus darbas.

Šiandien dar tikrai anksti šnekėti apie rezultatus nes galimi įvairūs netikėtumai. Tačiau, kadangi jūs nebe pirmą kartą klausėte, ir begalės skambučių iš įvairiausių Lietuvos miestų kasdien bombarduoja, naudodamasis proga, norėčiau visus šiek tiek nuraminti. Džiugu jau vien tik dėl to, kad sodininkų pasiūlymai ir pastabos, jei yra motyvuotai pagristi, nagrinėjami ir bandoma koreguoti išpirkimo taisyklių projektą. Netikėta ir rimta parama atėjo iš Seimo nario R.Žilinsko. Kiekviename posėdyje arba jis pats, arba jo atstovas atstovauja ir principingai gina savo rinkėjų interesus. Pabaigoje jo vardu atstovas pateikė kardinalų išpirkimo taisyklių variantą, kurį įteisinus tikrai būtų išpirkti visi lokalūs tinklai. Dažnai posėdžiuose dirba Seimo narės R.Rutkelytės atstovas. Šį kartą sodininkus energingai pradėjo ginti Valstybinės Vartotojų Teisių Apsaugos tarnybos direktoriai. Pamažu sodininkų pasiūlymams pradeda pritarti Valstybinės Energetikos Inspekcija. Darbo grupės vadovas Energetikos ministerijos skyriaus vedėjas dr. V.Vazalinskas kantriai šlifuoja naujo projekto nuostatas, neduodamas įsibėgėti energetikams. Gaila, bet iš pačių sodininkų trūksta aktyvumo ir konkrečių pasiūlymų. Vien tik Kauno sodininkų teikiamų pasiūlymų ir argumentacijos tikrai yra permažai. Energetikos ministras, energetikų atstovų pasipriešinimui prislopinti, pabaigoje mestelėjo pasiūlymą išpirktų elektros tinklų renovacijai 40 mln. pagelbėti iš Europos fondų. Kaip ir reikėjo, laukti tai įnešė pagyvėjimą energetikų gretose. Pabaigoje prisijungęs prie darbo grupės sodininkų asociacijos pirmininkas E.Germanavičius be užuolankų užakcentavo: „Ar suvalgė šiuos milijonus energetikai renovuos ir išpirks visus sodininkų tinklus. Ar nebus taip, kad kai bus sunaudoti pinigai, paaiškės kad tų tinklų nebereikia renovuoti?“. Į paskutinį posėdį atėjęs Seimo narys J.Šimėnas kaltinimais tiesiog subombardavo energetikų pozicijas, gindamas savo rinkėjų interesus.

Pasiekta tikrai daug. Suderinta, kad nebereikės sodininkams antrą kartą mokėti už savo įrengtų transformatorių galingumą. Dėl elektros tinklų tinkamumo eksploatuoti sprendimus priims tik Valstybinė Energetikos Inspekcija ir jie bus privalomi operatoriui. Tinklų vertę turės teisę nustatyti tik nepriklausomi turto vertintojai, pagal galiojantį Turto ir Verslo Vertinimo įstatymą ir turėtų išnykti neigiamos vertės sąvoka. Tačiau šv. trejybė “RST–VST–Kainų komisija” tokia kieta ir galinga, kad sodininkai, net pasitelkę tokią galingą gynėjų komandą, negali įteisinti pagrindinės savo nuostatos. Jei operatorius atsisako išpirkti lokalųjį elektros tinklą, šio tinklo abonentams turi būti diferencijuojama kWh kaina, eliminuojant 27 procentus žemos įtampos elektros tinklo eksploatacijos ir skirstymo kaštų, o Kainų komisija tokiu atveju turėtų išduoti licenciją skirstyti ir prekiauti elektros energija sodų bendrijai ar organizacijai perėmusiai eksploatuoti šį tinklą už eliminuotus 27 procetus kWh kainos. Dešimtys organizacijų skambina ir siūlosi išpirkti ar nuomoti mūsų tinklus už tuos 27 procentus. Jie ne tik siūlosi perimti šių tinklų eksploataciją, bet ir įsipareigoja už savo lėšas jei reikės juos renovuoti, didinti patikimumą ir galingumą.

Kol kas sodų bendrijos sėdi prie suskilusios geldos, kurioje žemos įtampos tinklų eksploatacijos vargai ir nuostoliai, nors pinigėlius už nesuteiktas paslaugas reikia sąžiningai mokėti. Skustis dėl šios maišalinės negali, nes neturi licencijos šiai veiklai. Du dešimtmečius esi priverstas vykdyti nelegalią veiklą, kurią draudžia civilinio kodekso 1.83 straipsnio nuostata. Joks advokatas neapsiims ginti teisme tavo neteisėtos veiklos. Tad belieka tylėti, o tylinčius labai paprasta prievartauti ir „vsio zakonno“, kaip sakydavo gerbiamas premjeras.

Greitai turėtų būti priimti svarbūs sprendimai. Ar užteks ministrui A.Sekmokui politinės valios ir administracinės jėgos nutraukti sodiečių diskriminavimą, matysim. Tikiuosi kad, kai artimoje ateityje užduosite klausimų šia tema, bus žymiai įdomesnių atsakymų.

 - Ačiū už pokalbį.