Tarprajoninio sodininkų bendrijų pirmininkų ir LGMS matininkų pasitarimo dėl nesprendžiamų žemėtvarkos problemų sodininkų bendrijose, vykusio 2016-09-16 Kaune,

R E Z O L I U C I J A

Žemės reformos metu sodininkų bendrijose, formuojant ir įteisinant privatizuojamus žemės sklypus, padarytos esminės žemėtvarkos klaidos dėl neatsakingai organizuoto proceso. Įvairiuose Lietuvos rajonuose, o kartais ir tame pačiame rajone, žemėtvarkos tarnybos privatizacijos vykdymui leido rengti ir derino sodininkų bendrijų žemėtvarkos planus geodezinių matavimų pagrindu, tačiau skirtingose koordinačių sistemose.

Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Mažeikių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų rajonų sodininkų bendrijų atstovų ir LGMS matininkų pasitarimo dėl spręstinų žemėtvarkos problemų

K R E I P I M A S I S

Žemės reformos metu sodininkų bendrijose, formuojant ir įteisinant privatizuojamus žemės sklypus, padarytos esminės žemėtvarkos klaidos dėl neatsakingai organizuoto proceso. Įvairiuose Lietuvos rajonuose, o kartais ir tame pačiame rajone, žemėtvarkos tarnybos privatizacijos vykdymui leido rengti ir derino sodininkų bendrijų žemėtvarkos planus geodezinių matavimų pagrindu, tačiau skirtingose koordinačių sistemose.

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui

K R E I P I M A S I S

2015 kovo 12 d. ir pakartotinai 2015 gruodžio 16 d. Kauno susivienijimo „Sodai“ sodininkų bendrijų pirmininkų konferencijų dalyviai kreipėsi į Prezidentę, Seimo Pirmininkę ir LR Vyriausybę su sekančiais prašymais. Pirma, padėti suderinti skirtingas Aplinkos ir Žemės Ūkio ministerijų pareigūnų pozicijas dėl sodininkų bendrijų teritorijų suplanavimo dokumentų (generalinių planų), pagal kuriuos buvo vykdoma žemės reforma ir privatizuoti žemės sklypai, teisinio statuso. Antra, žemėtvarkos valdininkus įpareigoti iš esmės spręsti vykdytos žemės reformos pagrindinių dokumentų įteisinimo užbaigimą ir jų sprendinių tęstinumą. Trečia, pareikalauti, kad būtų realiai parengta sodininkų prašoma metodika ar kiti teisės aktai, kuriais vadovaujantis atliekant kelių kadastrinius matavimus sodininkų bendrijų teritorijose, atsakingi pareigūnai būtų įpareigoti, be teisminių procedūrų, atstatyti žemėtvarkos valdininkų leidimu susiaurintus valstybinėje žemėje esančius kelius, vadovaujantis pirminiais išplanavimo projektais. Deja, kol kas jokių esminių rezultatų nesulaukta.

Informacija apie sodininkų bendrijų vidaus kelių perdavimo savivaldybėms rengiamą programą ir mūsų pasirengimą jos įgyvendinimui.

Informacija dėl mokesčių kaitos už buitinių atliekų tvarkymą sodininkų bendrijose                                     
Kreipimasis į Kauno merą Valerijų Makūną

Kauno rajono savivaldybės atsakymas sodininkams

2015 m. gegužės 30 d. sodininkų bendrijų pirmininkų konferencijos nutarimas dėl sodininkų bendrijų problemų sprendimo koordinavimo komiteto steigimo

Iniciatyvinės sodininkų bendrijų pirmininkų
grupės posėdžio vykusio 2015 m. kovo 28 d. Kaune

P R O T O K O L A S

Lietuvos Sodininkų Draugijos
Kauno susivienijimo „Sodai“ 2015 m. kovo 28 d.

K R E I P I M A S I S

Kovo 12d. Kauno susivienijimo "Sodai" kreipimasis į Prezidentę, Seimo Pirmininkę, Vyriausybę, Žemės Ūkio ir Aplinkos ministrus

Sodininkų bendrijų pirmininkų 2014-12-13 d. konferencijos kreipimasis į žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką ir Seimo Kaimo Reikalų komiteto pirmininką Saulių Bucevičių.

Sodininkų bendrijų pirmininkų 2014-12-13 d. konferencijos kreipimasis į Ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių, Susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių, Aplinkos ministrą Kęstuti Trečioką, Kauno rajono merą Valerijų Makūną, Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių, Kaišiadorių merą Romualdą Urmilevičių ir Prienų merą Vytą Bujanauską.

LSD Kauno susivienijimo „Sodai“ 2014 balandžio 26d. vykusios sodininkų bendrijų pirmininkų konferencijos rezoliucija dėl bendrijų žemėtvarkos planų tvarkymo ir registravimo

Seimo narių dalyvavusių konferencijoje teikimas ŽŪ ministrui V. Juknai

Kauno susivienijimo "Sodai" teikimas Seimo nariui Rokui žilinskui

Kauno susivienijmo "Sodai" teikimas Seimo nariui Raimundui Paliukui

Informacija apie sodininkų problemų svarstymą Seime

Klausimai kurie buvo svarstyti 2014-01-14 Aplinkos Apsaugos komitete

Mūsų teiktas prašymas Aplinkos Apsaugos komiteto Pirmininkui

Mūsų pareiškimas Aplinkos Apsaugos komitetui

Mūsų pareiškimas Kaimo Reikalų komitetui

Aplinkos ministerijos raštas dėl bendrijų žemėtvarkos planų registracijos

2013-11-30 d. Kauno susivienijimo "Sodai"
sodininkų bendrijų pirmininkų konferencijos
pranešimai ir kreipimaisi

1. Romualdo Šeštakausko krepimasis į konferencijos svečius .
   
   
2. Konferencijos kreipimasis į Seimo Aplinkos komiteto pirminink ą Algimantą Salamakiną, Seimo Kaimo Reikalų komiteto pirmininką Saulių Bucevičių, žemės Ūkio ministrą Virgilijų Jukną .
   
   
3. Lietuvos Sodininkų Draugijos Kauno Susivienijimo „Sodai“ krepimasis į Aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį dėl sodininkų bendrijų teritorijų tolesnio vystymo ir aplinkos formavimo .

LIETUVOS SODININKŲ DRAUGIJA
KAUNO SUSIVIENIJIMAS „SODAI“

Aplinkos viceministrui Linui Jonauskui

Kauno susivienijimas „Sodai“ Aplinkos ministerijos sudarytoje tarpžinybinėje darbo grupėje nagrinėti sodininkams aktualias nuostatas, teikia svarstymui papildomai dar du klausimus. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2013 sausio 22 d. Nutartyje nusprendė, kad „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos Viešojo Administravimo įstatymo Nr, X-736 redakcijos 3 straipsnio 3 punktui.“ Paskutinėmis dienomis paaiškėjo, kad eilė savivaldybių naujai pasitvirtino atliekų tvarkymo nuostatus, akivaizdţiai prieštaraujančius LVA teismo nutarčiai, nustatydami galimybę apmokėti paslaugą tik rinkliavos forma, kuri taikoma tam pačiam fiziniam asmeniui pakartotinai keletą kartų uţ galimai galintį susidaryti kiekį.

Kauno regiono sodininkų bendrijų pirmininkų
2013-05-25 konferencijos pranešimas
"Esminės sodininkų bendrijų ir pirmininkų teisinės problemos,
keliančios sumaištį bendrijų veikloje"

Roko Žilinsko organizuotas Tarpinstitucinis pasitarimas galutinai apnuogino eilę manipuliacijų, valdininkų naudojamų apgaudinėti sodininkams. Paaiškėjo, kad sodininkų bendrijų aplinkinės ribos liko virtualiomis, kadangi kadastro ţemėlapyje net nebeţymimos. Pirminiai ţemėtvarkos planai daugumoje neteko teisinio statuso t.y. NžT specialistų vadinami ir laikomi niekiniais. Privatizacijos rezultatų revizavimas leido kelininkams ir kitiems pretenduoti į sodiečių privačią teisėtą nuosavybę, o ţemėtvarkininkams ir matininkams sudarė galimybę pelningai permatuoti ir kaitalioti privačių sklypelių ribas. Sodininkų bendrijos teritorijos teisinis statusas, be aplinkinės ribos ţymėjimo kadastro ţemėlapyje, leidţia kelininkams ne tik atsisakyti įrenginėti nuorodas į bet kokio dydţio apgyvendintas bendrijas, bet ir likviduoti sodininkų lėšomis įrengtas.

Kauno regiono sodininkų bendrijų pirmininkų konferencijos
KREIPIMASIS

Nuo 2013 sausio 1d. įsigaliojo Sodininkų Bendrijų įstatymo 6 str. nuostata, kuri bendrijoms suteikė teisę savo bendrijų vidaus kelius perduoti savivaldybėms. Įstatyme nustatyta, kad sodininkų bendrija tokiu atveju privalo savo lėšomis atlikti brangius perduodamų kelių kadastrinius matavimus, suformuoti kelių užimamą sklypą ir jį įregistravus pirmiausiai savo vardu, po to perregistruoti savivaldybės vardu. Įstatymas taip pat nustato apgaulingą, neimperatyvią prievolę už visų atliekamų darbų finansavimą ir registracijas, savivaldybėms pilnai kompensuoti sodiečių patirtas išlaidas.

Kauno regiono sodininkų bendrijų pirmininkų konferencijos
KREIPIMASIS

Du dešimtmečius chaotiškai priiminėjamos teisės aktų pataisos, liečiančios sodininkų bendrijų planavimą, statybą ir infrastruktūrą, administravimą. Vyksta beveik nekontroliuojamas virsmas iš rekreacinių zonų į gyvenvietes su akivaizdţiai sunkiais urbanizacijos paţeidimais, viduramţiškomis siauromis gatvėmis, be laisvų teritorinių juostų infrastruktūros komunikacijoms. Sklypuose esami statiniai sunkiai pasiekiami, o atskirais atvejais iš viso nepasiekiami avarinių tarnybų transporto priemonėms.
Buitinių nuotekų valymo ir kiti įrenginiai įrengiami chaotiškai, atsitiktinėse vietose, neplaningai, be galimybės vėliau spręsti jų centralizuotą aptarnavimą ir t.t.. Kas ir kaip vykdys LR Vyriausybės ir ES direktyvas iki 2014 metų pabaigos 95 proc. kiekvienos savivaldybės gyventojų aprūpinti viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 str. 1 punktas) ?

Kauno susivienijimo „SODAI“ sodininkų bendrijų
pirmininkų 2012 m. gruodžio 15 d. konferencijos
KREIPIMASIS

LR Konstitucija. Labai nenormalu, kai sodo turto registracija ar buitinių atliekų tvarkymas paverčiama elementariu lupikavimo verslu rinkliavų, paslaugos mokesčių ir kitais pavidalais. Normaliu buitinių atliekų rinkliavos mokesčiu, kai Prienų rajono sodininkai moka 8-9 kart didesnį mokestį nei jo kaimynas, gyvenantis tame pačiame name Kaune ir turintis sodą Kačerginėje, pavadinti tikrai negalima.

Sodininkų bendrijų pirmininkų
2012 m. gruodžio 15 d. konferencijos
PRANEŠIMAS

LR Konstitucija. LR Konstitucija. „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“. Viskas pasakyta trumpai ir labai aiškiai.Vaikams ir vaikaičiams atstatinėjama atimta prieš puse amžiaus nuosavybė, nors daugeliu atveju liudijantys dokumentai ir planai labai abejotini. Nepraėjo du dešimtmečiai, kaip vyko žemės nuosavybės įteisinimas sodininkų bendrijose ir kitur.

Teikiamas svarstymui konferencijoje pranešimo projektas.
Buvusios moralios politikos palikimas arba kaip kadastrinių matavimų pasiutpolkė sodininkų bendrijoms suteikė virtualiųjų statusą

LR Konstitucija. „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“. Viskas pasakyta trumpai ir labai aiškiai. Vaikams ir vaikaičiams atstatinėjama atimta prieš puse amžiaus nuosavybė, nors daugeliu atveju liudijantys dokumentai ir planai labai abejotini. Nepraėjo du dešimtmečiai, kaip vyko žemės nuosavybės įteisinimas sodininkų bendrijose ir kitur. Sklypai, kurie prieš 40 metų pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo teisėtai skirti naudotis kolektyvinei sodininkystei, 1994 metais ir vėliau leista naudotojams juos išsipirkti, pakartotinai, pagal tuo metu naujai įsigaliojusius teisės aktus, susimokėjus už apiforminimą patikslintų planų ir įteisinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Seimo kontrolieriaus pažyma dėl teikto Kauno susivienijimo "Sodai" skundo

Skundas Pažyma                                                                                                                                                   

Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Daugiau apie projektą skaityti renginių puslapyje rugsėjo 17 dienos tarpinstitucinio pasitarimo posėdžio protokole.                          
Projektas

LSD Kauno susivienijimo „SODAI“ pareiškimas Tarpinstituciniam pasitarimui 2012-09-17 Seime

Problemos, dėl bendrijų aplinkinių ribų konflikto su besiribojanciais valstybiniais ir kitais keliais, analogiškos Kauno rajono keliui Gervėnupis-Vaišvydava, po eilės svarstymų Tarpinstituciniame pasitarime Seime, iš esmės iki šiol liko be pakitimų.

LSD Kauno susivienijimas „Sodai“ skundas dėl Vyriausiosios administracinių gincų
komisijos 2012 m. rugpjučio 27 d. sprendimo Nr. 3R-186(AG-168/02-2012)

Kauno susivienijimui „Sodai“, vienijančiam per 160 sodininkų bendrijų labai dažnai tenka konsultuoti bendrijų atstovus ginčuose dėl jų teritorijų planavimo pažeidimų ir sklypų ribų koregavimo.

Tarpinstitucinio pasitarimo 2012m. rugsėjo 17d. 9:30 val.
Seimo III rumai 220 kab. darbotvarkė
                                                                                                                                                  

Svarstomi klausimai

2012.06.29 Seimas priėmė Dailio Barakausko inicijuotas pataisas dėl sodų bendrijų apsaugos nuo GMO ir susirinkimų tvarkos supaprastinimo

Sodininkų bendrijų pirmininkai bei atstovai ne kartą yra išreiškę nuogąstavimą dėl galimo genetiškai modifikuotų organizmų ir kultūrų plitimo, jei sodininkų bendrijų teritorijose ar šalia jų būtų pradėti auginti genetiškai modifikuoti organizmai (GMO).“ – sakė Dailis Barakauskas. Sodininkai savo žemėje, kuri prilyginama žemės ūkio paskirties žemei, augina daržoves, gėles, bites savo poreikiams ir yra suinteresuoti, kad jos augtų ekologiškos. Todėl inicijavau pataisas, draudžiančias šiose teritorijose bei 5 km atstumu nuo jų auginti GMO.“

Sodininkų laukia permainos
Jevgenijus Bardauskas, LTV, 2012 m. birželio 29 d.

Seimas patobulino Sodininkų bendrijų įstatymą. Jame atsisakoma mokesčių už bendro naudojimo žemę, o vidaus kelius, vandetiekio ir nuotekų sistemas bus galima perduoti savivaldybėms. Teigiama, kad šie pokyčiai soduose paskatins infrastruktūros plėtrą, nes bendro naudojimo turtą perėmus savivaldybėms, šios jam tvarkyti galės naudoti ES paramą. Savivaldybės naujomis prievolėmis nėra itin patenkintos.

2009-aisiais, kai mokestis už bendro naudojimo žemę buvo pradėtas skaičiuoti pagal vidutinę rinkos vertę, kai kurioms bendrijoms mokesčiai išaugo dešimtimis kartų ir daugelis sodininkų gavo gerokai pakratyti kišenes.

Vyriausiosios Administracinių Ginčų
Komisijos Pirmininkui Adolfui Gyliui

S K U N D A S

dėl Nacionalinės žemės Tarnybos neišsamaus ir biurokratiško vengimo spręsti susidariusią situaciją, dėl pažeidimų, vykdant sodininkų bendrijų sklypų privatizaciją ir bendrijų teritorijų planavimą.

Kauno susivienijimui „Sodai“, vienijančiam per 160 sodininkų bendrijų labai dažnai tenka konsultuoti bendrijų atstovus ginčuose dėl jų teritorijų planavimo pažeidimų ir sklypų ribų koregavimo. Pagal savo nuostatus, sodininkų bendrijų teritorijų planavimui, kadastrinių matavimų vykdymui bei apiforminimui, metodiškai vadovauja Nacionalinė žemės Tarnyba (toliau NžT).

Kauno susivienijimo "Sodai" skundas įteiktas Seimo kontrolieriui,
Seimo nariui Rokui Žilinskui ir Seimo frakcijai "Tvarka ir teisingumas"

Gedimino pr. 56, LT-01110 Vilnius

S K U N D A S

DėL sodininkų bendrijų teisės planuoti ir kontroliuoti savo teritorijų planus, šių planų įteisinimo ir sklypų pažymėjimo kadastrų žemėlapyje

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 (žin., Nr.13-353 (1992-05-10)) ir 1992 m. kovo 20 d. žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo patvirtintų metodinių nurodymų 2, 6, 9 ir 10 punktais, sodininkų bendrijų narių sodų sklypai galėjo būti privatizuojami ir įteisinami tik pagal patikslintus sodų išplanavimo projektus. Šiuos planus sudarinėjo tik kvalifikuoti geodezininkai ir juos derino bei priiminėjo kvalifikuoti žemėtvarkos specialistai, vadovaudamiesi tuo metu galiojančiais teisės aktais. Vadovaujantis šiais planais, už kurių paruošimą ir įteisinimą apmokėjo sodininkų bendrijos, valstybė sodininkams pardavinėjo žemės sklypus, kurių ribos buvo atžymėtos natūroje. Sodininkams buvo išduoti registracijos pažymėjimai su unikaliais žemės sklypų registracijos numeriais, su tiksliai nurodytais parduotos žemės plotais (pvz.607 kv.m.) ir t.t.. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 16 punktu, iki 2011-12-31 kaimo vietovėse, kuriose randasi dauguma sodininkų bendrijų, žemės sklypų ribų posūkių taškų koordinatės turėjo būti nustatomos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą ir užnešamos į geoduomenų bazę

KAUNO SUSIVIENIJIMO „SODAI“ 2012 BALANDŽIO 21 D. SODININKŲ BENDRIJŲ PIRMININKŲ KONFERENCIJOS
K R E I P I M A S I S

Mes kreipėsi pagalbos į 2011-12-03 vykusioje konferencijoje dalyvavusius Seimo narius Kęstutį Daukšį, Almantą Petkų, Roką Žilinską dėl sekančių klausimų. Visos bendrijos privatizacijos metu sumokėjo dideles pinigines sumas už sodininkų bendrijų žemės sklypų planų paruošimą pagal tuometinių teisės aktų ir žemėtvarkos specialistų reikalavimus, juos suderino su visomis valstybinėmis institucijomis ir pridavė rajonų žemėtvarkos tarnyboms. Remiantis šiais planais buvo vykdoma privatizacija. Sklypų valdytojai išpirko žemę. Savo valdas įregistravę Valstybiniame Registre, gavo valdų įteisinimo pažymas su suteiktais registravimo unikaliais numeriais. Deja, kuo toliau, tuo dažniau perrašant paveldėjimus ir kitais atvejais, aiškėja, kad didelė dalis šių registruotų valdų nėra užnešta į nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį (net ir esant ant plano žymėjimui, kad įvesta į geoduomenų bazę). Dar blogiau, kai daliai sklypų, kurie po privatizacijos, Registro centrų buvo priversti pakartotinai patikslinti sklypų posūkių taškų koordinates, vėl prievartaujami trečią kartą tikslinti brangiai kaštuojančius kadastrinius matavimus, nors Nekilnojamojo Turto Kadastro nuostatuose tokio reikalavimo nėra.

PASIŪLYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 25, 28 STRAIPSNIŲ, ANTROJO IR TREČIOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO IR 9, 10, 32 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTui (XIP-4064)

Savivaldybėms perėmus bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, sodininkams iškils papildomų problemų dėl šių kelių priežiūros. Dabar, kai vidaus keliai teisiškai valdomi sodininkų bendrijų, jos gali ir tvarko šiuos kelius savo nuožiūra ir lėšomis. Tačiau tokios galimybės sodininkų bendrijos neturės, kai keliai atiteks savivaldybei. Savivaldybės, neturėdamos lėšų, perimtų kelių dešimtmečiais netvarkys ir jie nunyks, kaip dabar nyksta daugelis gatvių miestuose ir miesteliuose. Jau šiandien yra pradėti teisminiai procesai, kur sodininkų bendrijų nariai kaltina bendrijų pirmininkus, kad sodininkų lėšomis tvarkomi ne bendrijoms priklausantys vietiniai privažiavimo iki vartų keliai. Savivaldybėms perėmus sodininkų bendrijų vidaus kelius, atsiranda papildomas lėšų poreikis šių kelių taisymui, priežiūrai bei kitoms išlaidoms (teisinei registracijai ir kt.).

ROKO ŽILINSKO PASIŪLYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 25, 28 STRAIPSNIŲ, ANTROJO IR TREČIOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO IR 9, 10, 32 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTui (XIP-4064)

Pasiūlymas

Seimo pirmininkei Irenai Degutienei
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Edmundui Pupiniui

P R A Š Y M A S

Kovo 20 dieną vakariniame Seimo posėdyje, svarstant Sodininkų Bendrijų įstatymo pataisų projekto XIP – 4046 teikimą, Seimo narė Čigrijienė paklausė ar šis projektas suderintas su sodininkais. Seimo narys E. Pupinis patvirtino, kad projektas buvo svarstomas Kaimo reikalų komitete ir derintas su sodininkais. Tai netiesa. Jei ir buvo svarstomas Kaimo reikalų komitete, tai apie tai Lietuvos Sodininkų Draugija nieko nežinojo ir nederino. Atkreiptinas dėmesys, kad svarstant sodininkų bendrijas liečiančias įstatymų pataisas Kaimo reikalų komitete, net jei ir dalyvauja Lietuvos Sodininkų Draugijos atstovai, į jų pasiūlymus dėl bendrijų vidaus kelių perdavimo savivaldybėms, paprastai neatsižvelgiama ir protokoluose jie nefiksuojami.

Jei kovo 28 Kaimo reikalų komitete bus svarstomas įstatymo pataisų projektas XIP – 4046, labai prašome įvertinti ir užfiksuoti sekančius sodininkų argumentus ir teikiamą pasiūlymą.

Susipažinus su Energetikos ministro A. Sekmoko 2010 m. gruodžio 23 d. atsakymais į Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacijos klausimus, kelia nuostabą kai kurie atsakymo teiginiai.
1. Atsakant į klausimą kokių veiksmų Energetikos ministerija ėmėsi, kad sodininkų bendrijoms priklausantys elektros tinklai būtų už sąžiningą kainą išperkami elektros skirstymo bendrovių, teigiama:
a) išpirkta 80% iš bendro objektų skaičiaus. Patikrinti tai sudėtinga, tačiau atlikus pirmininkų apklausą Kauno, Klaipėdos, Prienų rajonuose galima teikti, kad šiuose rajonuose išpirkta mažiau nei 50% esančių elektros tinklų.
b) bendra išpirkimo kaina už 2009-2010 metais išpirktus tinklus sudaro apie 5,42 mln. litų. Atlikus pirmininkų apklausą aiškėja, kad apie 250 objektų išpirkta už vieno lito kainą. Dešimtys objektų išpirkta už kainą mažesnę nei 5000 lt. Vienetai už kainą nuo 5000 iki10000 lt. Todėl jei tiesa, kad likusių 250 objektų išpirkimo suma sudaro 5 mln. lt. t.y. vidutiniškai po 25000 lt., verčia abejoti dėl išpirkimo proceso sąžiningumo, kadangi dauguma sb elektros tinklų yra panašaus amžiaus ir tokios didelės jų techninio stovio disproporcijos tikrai nėra.

Plačiau

Lietuvos Sodininkų Draugijos Kauno Susivienijimo “Sodai” 2010 m balandžio 10d organizuotoje sodų bendrijų pirmininkų konferencijoje, priimtas nutarimas kreiptis į Respublikos Prezidentę ir Seimo narius pagalbos sprendžiant situaciją dėl sodininkų permokamos elektros energijos kainos ir jos diferencijavimo, siekiant apginti vartotojams konstitucijos ir civilinio kodekso garantuojamas teises. Kreipimasis įteiktas Lietuvos Respublikos Prezidento Kanceliarijai 2010 m balandžio 14 d su 130 konferencijos dalyvių parašų.

Mes gavome 2010 m balandžio 21 d Jūsų pasirašytą atsakymą Nr. (1D-1787)-2D-3189. Mus labai nustebino atsakymas, kuriuo Jūs informavote mus, kad kreipėtės į atsakingą instituciją – Lietuvos Respublikos Energetikos ministeriją, kurios paprašėte informuoti ne apie priežastis dėl kurių iki šiol vilkinamas monopolininkui labai nenaudingas elektros energijos diskriminacinės kainos diferencijavimas, bet apie sodininkų bendrijų elektros tinklų išpirkimą ir jų saugaus eksploatavimo užtikrinimą, bei plėtros galimybes. Nenuostabu, kad Energetikos viceministras Henrikas Bernatavičius į tokį paklausimą atsakyme aiškina apie kažkokius mūsų nepagristus teiginius dėl privalomo bendrai naudojamų elektros energtikos objektų pardavimo, apie atsisakymą suteikti išskirtines sąlygas elektros energetikos objektų techninei saugai.

Eilę metų sodininkai kėlė klausimą dėl sąžiningo visuomeninės elektros energijos kainos diferencijavimo. Jie reikalavo, kad jiems į elektros energijos kainą nebūtų įskaičiuojami žemos įtampos tinklų eksploatacijos kaštai, kadangi pastarieji yra sodininkų nuosavybė ir juos eksploatuoja savo sąskaita pačios bendrijos. Tuometinis Ūkio ministras Petras Čėsna 2002 metais priėmė sprendimą šį klausimą spręsti kitaip: išpirkti sodininkams priklausančius bendrai naudojamus elektros energetikos objektus, dėl ko atkristų būtinybė diferencijuoti kainas. Vyriausybė buvo įpareigota nustatyti tokių objektų išpirkimo tvarką. Per tuos 8 metus visos, buvusios ir esamos tvarkos buvo parengtos taip, kad gintų tik monopolininkų (VST ir RST) teises, leistų begaliniai tęsti išpirkimo procesą arba reikalauti,kad sodininkai netgi turėtų primokėti perduodant savo turtą.

             Šiuo metu prasidėjo sodininkų bendrijų elektros tinklų išpirkimas. Deja daugelis sodininkų bendrijų pirmininkų mano, kad jiems teikiamos pasirašyti sutarties variantas yra vienašališkas, pažeidžiantis silpnesnės pusės – vartotojo interesus. Pasirašius tokios redakcijos sutartį, sodininkų bendrijų pirmininkai ateityje bus terorizuojami tiek iš nepatenkintų sodiečių, tiek iš energetikų pusės, be teisinės galimybės apsiginti.

 Kauno susivienijimo “Sodai” valdyba, siekdama padėti apsispręsti pirmininkams, pabandė teisiškai įvertinti sutarties nuostatas ir prašo jūsų išvadų dėl mūsų vertinimo pagristumo ir teisėtumo.

                                                   Kauno susivienijimo “Sodai” pirmininkas Romualdas Šeštakauskas

Sodininkų bendrijoms, valdančioms ir eksploatuojančioms už savo lėšas įrengtus žemos įtampos perdavimo ir skirstymo elektros tinklus, yra taikoma tokia pati visuomeninė elektros energijos kaina kaip ir visų kitų buitinių vartotojų, nors pastariesiems tiekiančius energiją žemos įtampos tinklus eksploatuoja energijos tiekėjai.

Elektros energetikos įstatymo 43 str. 3 d. 1 p. numato, jog nustatant viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas numatomos būtinos elektros energijos pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo, tarp jų elektros energijos sąnaudų padengimo, išlaidos, taip pat tinklų plėtros, atkūrimo bei tinklų priežiūros darbų, būtinų patikimai, saugiai, kokybiškai veiklai vykdyti, išlaidos, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo išlaidos bei užtikrinamas normatyvinis pelnas. Vadinasi, sodininkų mokama elektros energijos kainų dalis apima ir elektros energijos tiekėjų išlaidų už elektros skirstymo žemos įtampos tinklais, taip pat šių tinklų plėtros, atkūrimo bei tinklų priežiūros darbų, būtinų patikimai, saugiai, kokybiškai veiklai vykdyti, išlaidų kompensavimą.

Ankstesnėse ir naujose 2010-02-11 Energetikos ministro įsakymu patvirtintų ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO IR NAUDOJIMO taisyklių 54 p. ir 54.5 p. įpareigoja lokalų tinklą valdantį savininką vadovautis Taisyklėse nustatytomis sąlygomis bei reikalavimais, reglamentuojančiais operatoriaus ir vartotojo teises ir pareigas.. Pagal Taisyklių 45 p. operatorius privalo ekspoatuoti ir prižiūrėti elektros energijos įrenginius. Taip pat Taisyklių 54.1 p. numato, jog savininkas valdantis lokalų elektros tinklą, privalo užtikrinti, kad jo lokalų elektros tinklą eksploatuojantys darbuotojai turėtų reikiamą kvalifikaciją ir teisę atlikti darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose. Taigi elektros perdavimas galutiniam vartotojui žemos įtampos tinklais bei šių tinklų priežiūra tenka sodininkų bendrijoms.

Pasiūymas dėl energetikos įstatymo 28 str. pakeitimo respublikos energetikos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui

Šiuo metu sodų bendrijos verčiamos mokėti už naudojamą elektros energiją pilną visuomeninės elektros energijos kainą, nors paslaugos, eksploatuojant žemos įtampos tinklus, operatoriai sodininkams neteikia. Monopolistui pasisavinus 27 procentus

( 8,9 ct/kWh) kainos dalį, skirtą žemos įtampos elektros tinklo eksploatacijai, sodų bendrijų buitiniams vartotojams antrą kartą rinkti lėšas ir apmokėti lokaliųjų tinklų eksploatacijos sąnaudas yra akivaizdi diskriminacija. Esant tokiai situacijai, užtikrinti kokybišką priežiūrą dėl nesurenkamų lėšų neįmanoma. Lokalieji tinklai dėl šios daugiametės problemos yra palaipsniui nualinami, kas energetikos objektų eksploatavime yra neleistina. Į mūsų pastovius prašymus inicijuoti elektros energijos kainos diferencijavimą pagal faktiškai suteiktas paslaugas, ir buvusi Ūkio ministerija, ir naujoji Energetikos ministerija motyvuodama, kad negali įtakoti kainos diferencijavimo, problemos nesprendžia.

 2009 birželio 16 d Jūsų frakcijos posėdyje naujajam Energetikos ministrui A. Sekmokui išdėstėme vieną iš aktualių sodininkams problemų – lokaliųjų elektros tinklų eksploatavimo kolizijas. Jis išklausęs prižadėjo išsiaiškinti ir priimti reikiamus sprendimus. Liepą ir rugpjūtį darbas Energetikos ministerijoje ruošiant naujas elektros tinklų išpirkimo taisykles vyko audringai. Po to du mėnesiai tylos. Lapkrityje projektas pateiktas skubiam derinimui ir gruodžio 9 d patvirtintas. Esmėje ir toliau išpirkimo ir kainos klausimai palikti nelygiaverčių partnerių deryboms. Atkrito tik neigiamos vertės motyvavimo galimybė ir atsirado imperatyvi nuostata išpirkimo atveju visą įrengtą TP galingumą dalinti subvartotojams, prisilaikant normatyvinių teisės aktų reikalavimų.

2010 vasario 11 d patvirtintos naujos tiekimo ir naudojimo taisyklės nesprendžia neišpirktų lokaliųjų elektros tinklų eksploatavimo problemų.

2009 gruodžio 22 d , seime svarstant Elektros Energetikos įstatymo pataisas, visas sodininkų teiktas pataisas Energetikos ministerija ir premjeras blokavo.

Energetikos įstatymo 28 str. siūlomas sodininkų pataisas Energetikos ministerija irgi blokuoja.

Mes 2009.07.14 d. ir 2009.10.17 d. kreipėmės į Jus dėl sodų bendrijų lokaliųjų elektros tinklų išpirkimo ir eksploatavimo problemų sprendimo. Džiaugėmės Jūsų daugkartiniais užtikrinimais, kad šių metų bėgyje mūsų keliamos problemos tikrai bus baigtos spręsti.

 Gruodžio 11 d. Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomos ypatingos skubos tvarka teikiamo Elektros Energijos įstatymo pataisos, buvome labai nustebinti pataisų nuostatomis. Jei šio įstatymo pataisos bus priimtos tokios, kokios pateiktos projekte, mūsų padėtis tik pablogės. Jūsų įsakymu sudarytos darbo grupės sodininkų lokaliųjų tinklų problemoms spręsti vadovo Vytauto Vazalinsko verdiktas: “Taisyklių projektas neturi prieštarauti ŠIUO METU GALIOJANTIEMS įstatymams, kad ir kokie jie būtų nepalankūs sodininkams, tur būt neverta net diskutuoti.” tikrai svarstytinas, kadangi mes neprašėme ir neprašome nieko, kas prieštarautų galiojantiems įstatymams. Analogiškas antrasis grupės vadovo motyvas (tekstas nekoreguotas): “Jūs negalite nežinoti, kad Seimo narys R. Žilinskas inicijavo Elektros energetikos įstatymo pataisas ( kiek mes suprantame, kalba eina apie Energetikos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo projektą), kurias priėmus, energetikos įmonės ne GALĖS, o PRIVALĖS išpirkti elektros tinklus iš sodininkų bendrijų, ir tik tuomet bus galima apraše įteisinti griežtesnius įpareigojimus skirstomiesiems tinklams.”

Šiuo metu energetikai piktnaudžiauja dirbtinai apribodami sodų bendrijų teises naudotis visu transformatorinių galingumu, kurios įrengtos už pačių sodininkų lėšas. Atlikus paskaičiavimus VST teritorijoje 223 sodų bendrijose rasta, kad jų bendras įrengtas TP galingumas 40993 kVA o šiandiena leidžiamas naudoti tik 12487 kVA. Pateiktame projekte įteisinama nauja sąvoka “leistinoji naudoti galia”, leis skirstomųjų tinklų operatoriui toliau, politinio o ne techninio sprendimo dėka, riboti naudojamą sodo bendrijos galią ir reikalauti papildomai “išsipirkti” savo pačių prieš daugelį metų įrengtą galingumą. Absurdiška situacija, kadangi esant techninėms galimybėms, politiniais-korupciniais sumetimais, sodų bendrijų buitiniams vartotojams šiandiena ribojama galimybė naudotis net trijų kilovatų galia.

Dėl šios priežasties projekto 1 straipsnio 15 dalį būtina papildyti sakiniu: “Lokalaus tinklo maitinančio buitinius vartotojus leistinoji naudoti galia negali būti mažesnė nei įrengto transformatoriaus galingumas”.

 Seimo narys Rokas Žilinskas, bandydamas paspartinti problemų sprendimą, pateikė seimui svarstyti Energetikos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIP-1039. Konferencijos dalyviai prašo Jūsų pagalbos paspartinant šio mums svarbaus įstatymo projekto svarstymą ir priėmimą.

VST Schema
Patikslinta Schema

Kadangi negavome naujo koreguoto projekto varianto, pasitarus su Klaipėdos, Jurbarko, Prienų, Kaišiadorių, Jonavos, Panevėžio, šiaulių susivienijimais esu įpareigotas prašyti koreguojant elektros energetikos objektų išpirkimo taisyklių projekto V.2 variantą, jei tikrai yra tikslas realiai pradėti elektros tinklų išpirkimą, rugsėjo 8 dienos posėdyje svarstyti būtinumą koreguoti pateikto išpirkimo taisyklių projekto V.2 sekančius punktus:

8.Prieš kreipiantis į turto vertintojus dėl bendrai naudojamo elektros energetikos objekto kainos nustatymo, savininkas turi gauti Valstybinės Energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotą aktą- pažymą apie bendrai naudojamo elektros energetikos objekto tinkamumą eksploatacijai. Valstybinės Energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos paslaugas apmoka objekto savininkas. (Visus galiojančių teisės aktų reikalavimus gali atitikti tik visiškai naujas tinklas ir tai priežastis priekabiauti atsisakant išpirkti objektus . Ko verta Valstybinė Energetikos inspekcija, jei ji negali patikrinti objekto būklės be energetikos įmonės ?).

L R Energetikos ministerijos, Energijos išteklių, elektros ir Šilumos skyriaus vedėjui Dr. Vytautui Vazalinskui prašymas pridėti teikiamus pasiūlymus prie 2009.08.25 dienos darbo grupės protokolo dėl išpirkimo taisyklių projekto antro varianto

6. Punkte “ ir kitais teisės aktais” būtinas pakeitimas konkrečiai išvardinant teisės aktų pavadinimus.

7. Esama redakcija pilnai kartoja 6 punkto nuostatas. Aiškumo dėlei reikėtų aiškiai suformuluoti punktą pagal prof. Deksnio pasiūlymą, “Bendrai naudojamų energetikos objektų (lokaliųjų skirstomųjų tinklų) turto vertę nustato vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą turintis nepriklausomas turto vertintojas, kuris yra juridinio asmens teisių neturinčios įmonės savininkas ar tikrasis narys arba dirba darbo sutarties pagrindais kvalifikacijos atestatą turinčioje turto vertinimo įmonėje.”

15.3.1. Buvo suderinta , kad sąvoka nekilnojamas turtas nebebus vartojama arba aiškiai bus įvardyta, kada turtas yra nekilnojamas o kada kilnojamas.

Remiantis 2009-07-28 energetikos ministerijoje vykusiame darbo grupės posėdyje aptartų klausimų suderintais teiginiais, Kauno susivienijimas “Sodai” išplėstiniame valdybos posėdyje rugpjūčio 3 d. aptarė ruošiamo “VARTOTOJŲ (JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ) LĖŠOMIS IKI LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO ĮRENGTŲ BENDRAI NAUDOJAMŲ ELEKTROS ENERGETIKOS OBJEKTŲ, SKIRTŲ ELEKTRAI PERDUOTI IR SKIRSTYTI, IŠPIRKIMO TAISYKLIŲ” (pilnas projekto tekstas ) projekto ruošimo eigą ir nutarė prašyti į taisyklių projektą įtraukti sekančias nuostatas, kurias rugpjūčio 6 d. jums išsiuntėme

1.      Kadangi sodų bendrijų nariai dešimtmečiais naudojosi be esminių problemų kiekvienas 3 kW vienfaziu ar 5kW trifaziu galingumu, perdavus savo turimus elektros tinklus operatoriui ir sudarant tiesiogines sutartis su kiekvienu buitiniu vartotoju, sodų bendrijų nariai negali būti traktuojami kaip nauji vartotojai ir prievartaujami mokėti pajungimo mokestį kaip naujieji vartotojai. Be to paslauga turi būti suteikiama nemokamai. Jei sudarant sutartį ar ateityje vartotojas pageidaus didinti tiekimo patikimumą bei naudojamą galingumą, problemos galėtu būti sprendžiamos pagal naujiems vartotojams galiojančias nuostatas.

 2002 m. rugsėjo 17 d. LR Ūkio ministras įsakymu Nr. 326 patvirtino vartotojų prijungimo prie veikiančių elektros energijos tinklų tvarką ir sąlygas. Įsakymo antroje dalyje išdėstyta imperatyvi nuostata, kad vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti prie lokaliųjų skirstomųjų tinklų, kai šių tinklų savininkai prijungtiems vartotojams paskirstė bendrą operatoriaus leistinąją galią, o savo nuosavybėje turėtus skirstomuosius elektros tinklus perdavė skirstomųjų tinklų operatoriui, nelaikomi naujuoju vartotoju. šiuo atveju vartotojui perregistravimo elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus abonentu paslauga atliekama nemokamai.

 2002 m. gegužės 16 d. įsigaliojo LR Energetikos įstatymas Nr. IX-884, kurio 28 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata: “Išperkamų bendrai naudojamų energetikos objektų kaina nustatoma vadovaujantis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais”. Vadovaujantis LR Turto ir Verslo Vertinimo Pagrindų įstatymu 1999 m. gegužės 25 d. Nr. VIII-1202, LR Audito, Apskaitos ir Turto Vertinimo institutas išduoda licenzijas turto vertintojams, ruošia metodikas, ir tvirtina nekilnojamojo ir kilnojamojo turto rinkos kainas. Tiek LR Vyriausybės 2005 m.rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintų Nekilnojamo Turto Vertinimo taisyklių 23.2.1 punktas, tiek 2007 m. liepos 4 d. Komisijos Privalomam Registruoti Turtui Įvertinti nutarimas Nr. 6 “Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2007 m. rugpjūčio 1 d.” 2.10 punktas, imperatyviai apibrėžia, kad, jeigu statinio nusidėvėjimas, apskaičiuotas pagal kasmetinį vertės mažinimo procentą yra didesnis inžineriniams statiniams nei 75 procentai, jis prilyginamas 75 procentams.

2009M. GEGUŽĖS 7 D. Prienų rajono s.b. “Ąžuolėlis” pirmininkas Ričardas Zabelavičius, Jonavos rajono s.b. “Inkaras-2” pirmininkas Henrichas Bareišis, Kaišiadorių rajono s.b. “Viltis” pirmininkas Vytautas Staškevičius ir Kauno susivienijimo “SODAI” pirmininkas Romualdas Šeštakauskas seime įteikė seimo nariui kandidatui į prezidentus Valentinui Mazuroniui Kauno susivienijimo “SODAI” sodų bendrijų pirmininkų balandžio 25 d. konferencijoje priimto nutarimo tekstą ir sudarė žodinę sutartį, kad jei mūsų 220000 tūkstančių Lietuvos sodų bendrijų narių balsuos už kandidatą į prezidentus Valentiną Mazuronį, tai Jis užtikrino, kad sodų bendrijų elektros tinklų išpirkimo klausimas bus mums palankiai išspręstas per artimiausius metus. Įvertinus faktą, kad tik Valentino Mazuronio dėka buvo pernai lapkričio mėn., remiantis mūsų prašymu, priimta Energetikos įstatymo 28 straipsnio pataisa užkertanti galimybę įvertinti sodų bendrijų elektros tinklus neigiama verte ir neleidžianti iš sodininkų išprievartauti apie puse milijardo litų, turėtume susimastyti. Jei nesugebėsime organizuotis ir to perteikti savo sodiečiams, praleisime gal būt paskutinį šansą atsikratyti savo elektros tinklais. Reikia atkreipti dėmesį, kad į mūsų išsiustą kvietimą dalyvauti konferencijoje ir pasisakyti šiuo klausimu dar prieš prasidedant rinkiminei kampanijai nei A. Butkevičius, nei D. Grybauskaitė nei atsakė, nei dalyvavo. Tik Valentinas Mazuronis rado laiko atvykti ir išklausyti konferencijos dalyvių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007m. spalio 31d. nutarimo Nr. 1224 “Dėl Valstybinio Strateginio Atliekų Tvarkymo Plano Patvirtinimo” 98.1 punktas įpareigoja iki 2009 metų užtikrinti, kad viešoji paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama ir atitiktų aplinkos apsaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Punktas 90.1 savivaldybes įpareigoja taikyti įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones. Punktas 98.2.3 įpareigoja, jei nėra techninių galimybių pastatyti specialius konteinerius arba jų naudojimas ekonomiškai netikslingas, taikyti kitas priemones ir būdus. Punktas 86.6.8 įpareigoja užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo lėšų naudojimą.

2008m. lapkričio 29 d. vykusi Kauno, Prienų, Kaišiadorių ir Jonavos rajonų sodų bendrijų pirmininkų konferencija įpareigojo Kauno susivienijimo “SODAI” valdybą parengti kreipimąsį į LR Vyriausybę dėl nutarimo Nr. 1224 vykdymo problemų.

Vykdant elektros tinklų privatizaciją, dėl nesuprantamų priežasčių, dalis žemos įtampos elektros tinklų buvo neperduota į operatoriaus balansą. Dėl šios priežasties, viena iš vartotojų grupių, sodų bendrijos patiria akivaizdžią diskriminaciją, t. y. moka už KWh kaip ir visi vartotojai tą pačią kainą plius turi padengti pilnai žemos įtampos tinklo eksploatacines išlaidas ir nuostolius juose. 2003 m. gruodžio 18 d. seimo priimtas Sodininkų Bendrijų įstatymas Nr. IX-1934, kurio 7 straipsnio 2 punktas įpareigoja operatorių išpirkti sodų bendrijų elektros tinklus esamos būklės ir vyriausybės nustatytais terminais. Keturių metų laikotarpyje Ūkio ministerija kelis kartus keitė išpirkimo tvarką reglamentuojančius poįstatyminius aktus, tačiau iš esmės ir šiandieną sodų bendrijų elektros tinklų išpirkimas VST valdomoje teritorijoje nevyksta. Dar daugiau. Vis daugiau buvusių vartotojų sodų bendrijose atjungiami nuo elektros tinklo nors už suvartotą elektros energiją jie pilnai ir savalaikiai yra apsimokėje. Priežastis- reikalavimas susimokėti už hipotetinį galios didinimą ir monopolisto vienašališką reikalavimą finansuoti naujausius europinius reikalavimus atitinkančių elektros tinklų projektavimą ir statybą. Nors daugelis sodų bendrijų prieš 2 ar 3 metus yra pridavusios operatoriui reikiamai sutvarkytą dokumentaciją, tačiau ir šiandieną neaišku kada ir kokia tvarka bus pradėtas iš esmės vykdyti šis procesas. Paruošiamujų darbų atlikimui bei dokumentacijos apiforminimui pagal monopolisto reikalavimus išleisti milijonai litų surinktų iš sodininkų, kurių dauguma pensininkai. Deja, pastoviai iškeliami vis nauji papildomi reikalavimai, kartais ir nerealūs, prieštaraujantys galiojantiems įstatymams. Esame įsitikinę, kad monopolistas akivaizdžiai tyčiojasi iš sodininkų.

Dėl įstatymo projekto Nr.XP-3303, Energetikos įstatymo 2,4,6,16,17,21,27,28 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo.

Dėl būtinumo šio įstatymo projekto 28 str. 1dalies pakeitime ir papildyme, po žodžių “...Valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai...” įrašyti žodžius “...ir sodininkų bendrijoms nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai...” paprašė Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Jonavos, Kaišiadorių, Prienų, Klaipėdos sodų bendrijos, pridėdamos Seimo Pirmininkui įteiktus 8000 parašų. Deja, išvados rengėjų nuomonė projekte pateikta neigiama. Kiek supratome iš gauto LR Ūkio ministro 2008.10.03 rašto Nr.(27.4-51)-3-6487 išvados rengėjas yra Ūkio ministerija.

Pirmas argumentas. “Pasiūlymas perteklinis, nes tokia prievolė nustatyta tos pačios dalies pirmu sakiniu ir yra numatyta Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje”. Su tuo sutikti negalime, nes Ūkio ministerija savo įsakymu nustatė sodų bendrijų elektros tinklų išpirkimo tvarką, kuri akivaizdžiai prieštarauja valstybėje galiojančiam “Turto ir verslo vertinimo pagrindų” įstatymui 1999.05.25 Nr.VIII-12002, LR vyriausybės nutarimo 1996.02.14 Nr.244 “Dėl turto vertinimo metodikos” ir kitiems teisės aktams. Dėl šios priežasties šiandien praktiškai procesas yra paraližuotas ir nevyksta.

 2008m. rugsėjo 26d. Kaune Verslo Centre “BLC” vyko seminaras tema “Tinkamas kraštovaizdžio tvarkymas, atliekų rūšiavimas, nuotėkų surinkimo įrenginių eksploatavimas, ekologiškas sodininkavimas”.

 Gaila, bet renginyje nebuvo nei vieno aplinkos ministerijos atstovo. UAB “Acta Publica” atstovė ,vadovaujanti renginiui, negalėjo atsakyti nei i vieną klausimą. Pirmininkavimą pavedė virtualios asociacijos atstovui, kuris dėstė savo asmeninius pamastymus apie tai, kas yra gyvenamas namas ir kuo jis skiriasi nuo pailsio namelio, apie sodininkų bendrijų valdymo organų rinkimo metodo pakeitimus, apie savo asociacijos veiklą.

 Šiandien tikrai super aktualūs klausimai sodų bendrijų atliekų tvarkymas, nuotėkų valymas ir t.t. Sodų bendrijų pirmininkai norėtų plačiau susipažinti su ministerijos numatoma strategija ir koncepcijomis šiais klausimais. Deja, susirinkę pirmininkai išėjo labai nusivylę.

 Naudojantis proga, Kauno susivienijimo “SODAI”, vienijančio 160 sodų bendrijų, vardu labai prašau skubiai įpareigoti savivaldybes įtraukti į komunalinių atliekų tvarkymo taisykles nuostatas, kad atliekų surinkimo operatoriai privalo teikti paslaugas prieinamas, realiai įgyvendinamas ir patogias atliekų turėtojui. Nuostatose aiškiai turi būti įvardinta, kas ir kokiais terminais ruošia kelius , konteinerių aikšteles. Nesant galimybės įrengti aikštelių ir tinkamų kelių, operatoriai turi būti įpareigoti organizuoti atliekų surinkimą specialiais maišais, į kurių kainą galima įkalkuliuoti išvežimo kainą ir juos išvežti transportu, atitinkančiu esamų kelių būklę pagal grafiką .

 Kauno susivienijimo “SODAI” pirmininkas

 Romualdas Šeštakauskas

          2008. rugsėjo 15d. kreipėmės į Jus, dėl problemų aprūpinant sodininkų bendrijas elektros energija, pridėdami 6722 sodininkų parašus. Kadangi ir toliau sodininkų bendrijos renka parašus, reikšdamos nepasitenkinimą esama situacija, šiandien esu įpareigotas Jums įteikti papildomai 1306 parašus, surinktus Klaipėdos ir Kauno regionų sodininkų bendrijose. šia proga atkreipiame dėmesį, kad šiandien toliau be elektros lieka Kauno rajono “Pajiesio” sodų bendrijoje 69 sklypai, “Slėnio” sodų bendrijoje atjungta rugsėjo mėn. 8 sklypai. Apie tokius atvejus rašoma spaudoje ir Vilniaus regione.

          Norėtume paklausti Jūsų, ar galima tikėtis politinio sprendimo seime, kuris įpareigotų vyriausybę spręsti klausimą taip, kad į seimo rinkimus einantiems sodininkams nereikėtų galvoti apie diskriminaciją, o kai kuriems net apie atimtą teisę naudotis elektros energija.

          Kauno susivienijimo “SODAI” p-kas Romualdas šeštakauskas

          Priedas 28 lapai su 1306 sodininkų parašais.

Dėl neskaidraus ir iškreipto sodų bendrijų elektros tinklų išpirkimo  vis daugiau sodininkų bendrijų narių lieka be elektros tiekimo. Kauno rajono Pajiesio kaime sodininkų bendrijos “Pajiesys” be elektros energijos liko 69 sklypai. Š.m. rugsėjo 12 d. sodų bendrijoje “Slėnis” be elektros energijos tiekimo liko 8 sklypai ir t.t. Juridinių manipuliacijų pagalba operatorius už pasekmes kaltina sodų bendrijų pirmininkus, kurie visiškai nekalti dėl susidariusios situacijos. Bendrijose savaime aišku kyla įtampa ir sumaištis.

Dėl šios ir kitų susikaupusių ir nesprendžiamų neatidėliotinų problemų mes kreipėmės į LR Seimo pirmininką Č.Juršėną ir LR Ministrą  pirmininką G.Kirkilą.

Tikslu paspartinti problemos sprendimą, siūlome skubiai apsvarstyti šį mūsų kreipimąsi ir padėti spręsti civilizuotai viešąjį interesą atitinkančiomis sąlygomis sunkioje padėtyje atsidūrusių sodininkų aprūpinimą galimybe naudotis elektros energija. Taip pat siūlome sudaryti komisiją ir išvažiuojamojo posėdžio metu susipažinti su esama situacija s.b,”Pajiesys”, s.b. “Ąžuolėlis”, s.b.“Gija’.

Remiantis LR sodininkų bendrijų įstatymo 2003.12.18. Nr.IX-1934 str.7 p.5 jau seniai sodų bendrijų elektros tinklai turėjo būti išpirkti esamos būklės operatorių VST ir RST. Deja, Ūkio ministerija sudarė, o po to eilę kartų keitė išpirkimo taisykles ir įsakymus, kurie akivaizdžiai prieštaravo tiek anksčiau paminėtam įstatymui, tiek 1999.05.25“Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo” Nr.VIII-1202 10str. 1p., 16str., 21str., 23str. ir 28str. 2.1p., tiek 2004.07.10 “Elektros energetikos įstatymo” Nr.IX-2307 19str.2p., 21str.2p., 44str.3p. 49str.

          Šių klausimų sprendimui paspartinti 2006.05.17.LR seimo valdyba sprendimu Nr.920 sudarė “Darbo grupę sodininkų bendrijų problemoms nagrinėti”, vadovaujamą seimo nario J.Jaruševičiaus. LR Ūkio ministras 2007.12.29. įsakymu Nr.4-548 sudarė “Darbo grupę” prie Ūkio ministerijos ir pavedė jai per tris mėnesius parengti teisės aktus, juos suderinti nustatyta tvarka ir pateikti LR Ūkio ministrui. Deja, šiandien galima drąsiai konstatuoti, kad šių grupių veiklos rezultatas yra nulinis.

          Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Jonavos, Kaišiadorių, Prienų rajonų sodininkai kreipiasi į Jus prašydami įteikti mūsų kreipimąsi ir surinktus 6722 parašų sąrašus LR seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui bei LR ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui su seimo nario prašymu atsakyti į kreipimesi išdėstytus įstatymų pažeidimus.

          Tuo pačiu norėtume sužinoti Jūsų nuomonę, kas sąlygojo teisinėje demokratinėje valstybėje tokius grubius įstatymų pažeidimus ir kaip sodininkų bendrijos turėtų toliau elgtis ginant savo interesus.

          Kauno susivienijimo “SODAI” pirmininkas Romualdas Šeštakauskas

          Prienų rajono atstovas, valdybos narys Ričardas Zabielavičius

          Šiaulių susivienijimo “SODAI” pirmininkas Evaldas Skrupskelis

Kauno susivienijimas “SODAI” nuoširdžiai dėkoja Žemės Ūkio Ministrei Kazimierai Danutei Prunskienei už parodytą iniciatyvą ir šio komiteto sudarymą. Dedame dideles viltis, kad šio komiteto darbas bus labai naudingas kolektyvinei sodininkystei ir jo veikla nesibaigs taip liūdnai, kaip baigėsi seimo valdybos 2006.05.17. sprendimu Nr.920 bei LR ūkio ministro 2007.12.29. įsakymu Nr.4-548 sudarytų darbo grupių, vadovaujamų seimo nario J.Jaruševičiaus, simbolinė veikla skirta sodų bendrijų pirmininkų neramumams apraminti.

Š.m. liepos mėn.22d.15val. posėdyje, vykusiame Žemės Ūkio ministerijoje, VST ir RST atstovai pateikė daug tendencingos ir neobjektyvios informacijos. Analogiška situacija vykdavo ir Ūkio ministro V.Navicko 2007.12.29d.įsakymu Nr.4-548 sudary tos “Darbo grupės sodininkų bendrijų elektros įrenginių išpirkimo problemoms nagrinėti” posėdžiuose, dėl ko nebuvo pasiekta esminių rezultatų. Sodinin kų motyvai dažnai būdavo nenagrinėti. laiko stokos ir liepos mėn.22d. posėdyje nebuvo galima išdėstyti visų kontrargumentų. Dėl ši ų priežasčių prašome prie posėdžio protokolo pridėti “Atskirąją sodininkų bendrijų nuomonę”, kuri buvo įteikta Ūkio ministerijos sudarytai darbo grupei, bet palikta nenagrinėta.

GERB. LAIMA

Sodų bendrijos pergyveno kūrimosi ir klestėjimo laikotarpį, kai šiūkšlynuose, atvašynuose ir dykvietėse kūrė žydinčius sodus. Po to socialinio virsmo metu 15 metų buvo palikti ramybėje ir niekam nerūpėjo.Deja, visa tai baigėsi ir atėjo juodos dienos. Darbščių žmonių sukurtas nacionalinis turtas tapo gardžiu masalu vertelgoms, žemgrobiams ir valdininkų bei monopolininkų klanams. Sunkiai proto suvokiami sklypelių ir bendrijų teritorijų planų koregavimai, keičiant matavimo koordinačių sistemas, kaskart reikalaujant atnaujinti geodezinius matavimus, kurių kaina pasiekė po 1000-2000 litų už 6 arus.

1949m.Kaune J. Janonio popieriaus fabriko direktorius B.Kaplanas sugebėjo gauti leidimą sodininkų bendriją “RŪTA”.Tuometinė sistema, stengdamasi slopinti iniciatyvą, sodininkų bendrijoms skyrė pačias nederlingiausias žemes, krūmokšnių brūzgynus, pelkynus, baltžemius, kurie netiko net kolūkinei sistemai, gaunančiai didžiules valstybines dotacijas. Greit bus 60 metų Lietuvos kolektyvinei sodininkystei. Darbštūs lietuviai per 60 metų pelkynuose ir atvašynuose sukūrė žydinčius sodus, poilsio kampelius , neįkainojamą nacionalinį turtą. Didžiulio darbo ir materialinių investicijų dėka, sukurtas turtas tapo ekonomikos vertelgų ir korumpuotos valdininkijos taikiniu.

Lietuvos respublikos seimo valdyba 2006m.gegužės mėn.17d.sprendimu Nr.920 sudarė darbo grupę sodininkų bendrijų problemoms nagrinėti. Ši darbo grupė paruošė įstatymų pakeitimo projektus:

1.Lietuvos respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6,7 8,12,14,15,16,17,18,21,27,28 straipsnių papildymo ir pakeitimo projektus.
Lietuvos respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo projektą.
3.Lietuvos respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo projektą.
4.Lietuvos respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo projektą.
5.Patys aktualiausi pasiūlymų projektai dėl sodininkų bendrijų vartotojų lėšomis įrengtų žemos įtampos elektros tinklų išpirkimo ir perdavimo skirstomiesiems tinklams.

         Visai naturalu, kad privati monopolija stengiasi, dėstydama tik sau palankius argumentus, įrodinėti, kad sodininkų bendrijos siekia sau naudos, reikalaudamos toliau vykdyti elektros  tinklų perdavimą ar pardavimą pagal LR Ūkio ministro 2003m.gruodžio mėn.03d įsakymą Nr.4-450. Deja, labai keista, kad šią nuomonę pasirašė Vyriausybę atstovaujančios Ūkio mininsterijos Energetikos departamento Energetikos vystymo skyriaus vyresnysis specialistas A.Kartūnavičius ir Valstybinės Kainų ir Energetikos Kontrolės komisijos Elektros skyriaus vedėjas R.Sinkevičius.Dar keisčiau, kai šiai nuomonei pritaria pats darbo grupės vadovas Seimo narys J.Jaruševičius.