ėgėjiško sodo teritorijoje siūloma leisti vykdyti tik tokią veiklą, kuri yra tiesiogiai susijusi su mėgėjų sodininkyste, o bet kokią ūkinę-komercinę veiklą uždrausti. Tokią nuostatą į Sodininkų bendrijų įstatymą siūlo įrašyti šio įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravusios Seimo narės Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Aušrinė Norkienė, Rimantė Šalaševičiūtė ir Laimutė Matkevičienė.

Video žiniu radijo laida apie ukine veikla sodininku bendrijose "Ar vieta komercinei veiklai soduose?"

Šiukšlių tvarkymas sodininkų bendrijose įgyvendinami baudžiaviniais metodais ("Laisvas Laikraštis“ 2018-05-17)

Valstybės deklaruojami buitinių atliekų tvarkymo principai Jonavos savivaldybėje sodininkų bendrijose įgyvendinami baudžiaviniais metodais.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad savivaldybių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymo nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniui. Nežiūrint į tai, vis labiau tolstama nuo apmokėjimo pagal faktinį iš gyventojų surenkamų ir tvarkomų atliekų kiekį, pereinant prie mafijinio tipo apmokestinimo pagal turto vienetus ar m2 plotą.

Valdžia vėl klaidžioja sodų keliais ("Lietuvos žinios" 2017-07-13)

Valdininkų siūlomas būdas, kaip išspręsti įsisenėjusią kelių ir gatvių, esančių sodininkų bendrijose, problemą, kelia paniką savivaldybėse. Merijose aiškinama, kad vietos biudžetai – per menki rūpintis tokia infrastruktūra. Tačiau patys sodininkai čia mato vien centrinės valdžios ir savivaldybių norą pasiteisinti dėl neveiklumo.

Ketverių metų kadencija vainikuota sumaišties arba nesibaigianti sodininkų kova su žemėtvarkos malūnais ("Laisvas Laikraštis“ 2016-10-06)

žemės reformos metu sodininkų bendrijose, formuojant ir įteisinant privatizuojamus žemės sklypus, padarytos esminės žemėtvarkos klaidos dėl neatsakingai organizuoto proceso. Įvairiuose Lietuvos rajonuose, o kartais ir tame pačiame rajone, žemėtvarkos tarnybos privatizacijos vykdymui leido rengti ir derino sodininkų bendrijų žemėtvarkos planus geodezinių matavimų pagrindu, tačiau skirtingose koordinačių sistemose.

Sodų bendrijose gyvena beteisiai miestiečiai ("Vakarų Expresas" 2016-08-17)

Klaipėdos miesto bendrasis planas numato, kad mieste esančios sodų bendrijos turėtų tapti gyvenamaisiais kvartalais, tačiau priemonių planas šiai transformacijai įgyvendinti nenumatytas. Pagrindinė kliūtis - nesuformuoti, neregistruoti ir reikalavimų neatitinkantys sodų bendrijų keliai. Vyriausybėje įstrigo įstatymo pataisa, numatanti sodų bendrijų kelių perdavimą savivaldybėms.

Kada pagaliau sodininkų bendrijų keliai bus perduoti savivaldybėms ir kada jie bus pradėti tvarkyti? ("ASA.LT" 2016-07-18)

Kada pagaliau sodininkų bendrijų keliai bus perduoti savivaldybėms ir kada jie bus pradėti tvarkyti? Kodel šis procesas dešimtis metų nejuda is vietos? Atsako Gintautas Mečinskas, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis specialistas.
Sodininkų bendrijų kelių perdavimo savivaldybėms ir tvarkymo problemoms spręsti aplinkos ministro 2013 m. sudaryta tarpžinybinė darbo grupė pateikė siūlymus, kaip tobulinti teisinį reguliavimą šioje srityje.

Nacionalinė žemės tarnyba inventorizuoja sodininkų teritorijų planinę dokumentaciją (2016-04-15)

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai pradėjo mėgėjų sodo teritorijų išplanavimo projektų (generalinių planų) originalų ir jų kopijų inventorizaciją pagal NŽT turimus duomenis ir NŽT archyvus. Tokia sodininkų bendrijų dokumentacijos inventorizacija ir sutvarkytų bylų surašymas leis sumažinti ar išvengti neatitikčių, nesusipratimų ir dviprasmybių, sprendžiant žemės tvarkymo klausimus mėgėjų sodo teritorijose.

Karas dėl teisės sodininkų bendrijoms turėti savo teritorijos planavimo dokumentą ir juo vadovaujantis tvarkyti savo aplinką ir santykius ("Laisvas Laikraštis“ 2016-02-16)

Nacionalinės Žemės Tarnybos (NŽT) tinklalapyje ir daugumoje media priemonių, pastaruoju metu pagausėjo informacijos, kad netrūksta skundų, kuriuose „sodininkų bendrijų nariai maldauja sutramdyti jų pirmininkus“. Neseniai į priėmimą pas liūdnai pagarsėjusią NŽT eks. vadovę Daivą Gineikaitę buvo sugužėje Vilniaus rajono sodininkai. Pasirodo, iš devynių interesantų net šeši skundėsi tuo, kas vyksta dėl valstybinės žemės sodininkų bendrijoje „Žaluma“.

Sodininkų bendrijos „Gaižėnėliai“ atviras laiškas Aplinkos ministrui dėl tvarkos ir teisingumo ("Laisvas Laikraštis“ 2016-02)

Sodininkų bendrijų teritorijų žemėtvarkos planai pradėti rengti vadovaujantis LR žemės Reformos įstatymo priimto 1991-07-25 d., 9 str. 6 d. nuostatomis . šis įstatymas imperatyviai reikalavo sklypus perleisti griežtai vadovaujantis parengtu ir pagal tuo metu galiojusius teisės aktus patvirtintus planavimo dokumentus . Parengtų dokumentų atitikimą galiojusiems tuo metu teisės aktams ir valstybinės žemės pardavimo sandorių įteisinimą vykdė valstybės įgaliotos miestų ( rajonų ) valdybos , vadovaujantis „ Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodiniais nurodymais “   patvirtintais 1992-03-20 d. žemės Ūkio ministro pirmojo pavaduotojo.

Siūloma keisti sodininkų bendrijų valdymo tvarką (ELTA 2016-02-09)

Seimui siūloma priimti Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas , kuriomis siekiama tobulinti šių bendrijų valdymą.
Priėmus Seimo nario Roko Žilinsko įregistruotas įstatymo pataisas , bus aiškiai nustatyta , kas gali būti bendrijų susivienijimų bei sodininkų draugijų nariais , bus sudarytos palankesnės sąlygos kuo plačiau atstovauti sodininkų bendruomenės teisėms ir interesams.

Atviras laiškas Rolandui Paksui ("Laisvas Laikraštis“ 2016-02-6)

Tamsta Rolandai Paksai , perskaičiau „LL“ spaudai skirtą žurnalisto pasikalbėjimą su pačiu. Nu gražiai šnekat, musiet labai norit prieš rinkimus įtik kuo didesniam būsimų rinkėjų skaičiui . Leisiu sau tiksliai pakartoti minėto veikalo žodžius:
Dėl šalyje pritvinkusios neteisybės ir neteisingumo jausmo jau nebegalime ilgiau tylėti, todėl ir gimė tas mūsų Kreipimasis į tautiečius vienytis“.

Mėgėjų sodininkystė – interesų pinklėse ( „Lietuvos žinios“ 2016-02-05)

Tarp beveik ketvirčio milijono Lietuvos sodų bendrijų narių jau ne vienus metus tvyro itampa – dalis jų nepatenkinti Lietuvos sodininkų draugijos (LSD) veikla , kurioje esa atsispindi ne tiek sodininkų , kiek atskirų asmenų ir verslo struktūrų interesai.
LSD vadovai tokius itarimus neigia , o parlamentaras Rokas Žilinskas parengė Sodininkų bendrijų istatymo pataisas , kuriomis butų griežčiau reglamentuojama, kas galėtų priklausyti šiai visuomeninei organizacijai.

Žemė – tik už rinkos kainą ("Valstiečių Laikraštis" 2016-02-03)

Žemės ūkio ministerija pateikė Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl žemės įvertinimo tvarkos “ pakeitimo projektą.
Projektu siekiama užtikrinti , kad parduodamos mėgėjų sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo valstybinės žemės , naudojamos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, vertė atitiktų rinkos vertę bei valstybinės žemės pirkėjams parduodamų minėtų valstybinės žemės sklypų , taip pat įsiterpusio ploto , jei laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo , vertė būtų apskaičiuojama vienodomis sąlygomis.

Sodininkų bendrijos pyksta, kad savivaldybių priežiūrai neperduodami bendrijų keliai ("Kauno Diena"2015-11-28)

Sodininkų mėgėjų bendrijos, kurių per 1200, skundžiasi Seimo aplinkos apsaugos komitetui, kad savivaldybių priežiūrai vis dar neperduodami bendrijų keliai, nors įstatymas priimtas prieš metus.Esą tuo savivaldybės nesuinteresuotos. Savivaldybių asociacijų atstovai tikina, kad trūksta aiškios tvarkos ir lėšų.

Bus lengviau nubrėžti sodininkų bendrijų žemės ribas ("Lietuvos Rytas"2015-10-20 )

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pakeitimo projektą. Juo norima pagelbėti sodininkų bendrijoms, kad joms būtų paprasčiau nustatyti sodo teritorijų aplinkines ribas ir įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą.

Valstybė pusvelčiui pardavinėja žemę sodininkams („Lietuvos rytas“ 2015-10-15 Audrė Srėbalienė )

Valstybinė žemė – pašonėje, tik reikia ją pasiimti. Sodininkų bendrijos įgudo tai daryti. Būta atvejų, kai, nusipirkusios žemės ypač pigiai, be aukcio= no vėliau tą žemę jos parduodavo už rinkos kainą

Sodininkai jaučiasi apgauti valstybės – moka mokesčius, o infrastruktūrą turi tvarkyti savo lėšomis   (statybunaujienos.lt 2015-06-19 )

Valdžios atstovų siūlymai, kaip reikėtų spręsti problemas, gerinant sodininkų bendrijų infrastruktūrą, gerokai nustebino ir papiktino pačius sodų gyventojus. Jie pasigenda konkretumo ir mano, kad patarimai kai kuriais atvejais prasilenkia su logika bei yra paremti iliuzijomis, siekiant nusimesti atsakomybę nuo savo pečių.

Sodininkų bendrijos turi daugiau teisių, negu noro jomis tinkamai pasinaudoti (statybunaujienos.lt 2015-06-10 )

Sodininkų bendrijų atstovai skundžiasi, jog nesulaukia jokios pagalbos iš savivaldybių tvarkant gatves, esančias sodininkų teritorijose. Nors sodininkų bendrijos įeina į savivaldybių teritorijas, jų gyventojai už savo lėšas perka iš valstybės žvyrą ir remontuoja bei prižiūri jos kelius, bet dėl to jie netampa sutvarkytų kelių savininkais. Gi valdžios atstovai tvirtina, kad trūksta ir pačių sodininkų iniciatyvų. Tuo labiau, kad lėšas už atliktus darbus galima atgauti.

Kauniečiai atliekų soduose problemą išsprendė patys ("Lietuvos Rytas" 2015-05-26 )

odininkų bendrijos viešai neretai linksniuojamos kaip vietos, kuriose atliekų tvarkymo ir rūšiavimo problema išlieka itin opi. Vis dėlto realūs pavyzdžiai rodo, kad atliekų tvarkymo klausimus šiose vietovėse galima išspręsti taip pat sėkmingai kaip ir mieste ar miestelyje: reikia tik noro ir trupučio pastangų.

Žemės reformos (ne)anekdotai sodininkų bendrijose. („Laisvas Laikraštis“ 2015-05-23 )

Lietuvoje žemės reforma baigta, taip skelbiama daugelyje teisės aktų, straipsniuose, informacijos priemonėse. Deja, viešoje erdvėje dažniausi atsiliepimai apie žemės reformą asocijuojasi su keiksmažodžio sąvoka.

Žemės reformos gimdymo kančios sodininkų bendrijose („Laisvas Laikraštis“ 2015-02-05 )

"Sodininkų bendrijos – tai uždelsto veikimo bomba po mūsų užpakaliu“   labai tiksliai apibūdino situaciją architektas, buvęs Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir apdairiai išvažiavo į Briuselį. „Chaosas! Ar neįmanoma įstatymą padaryti žmogižku veidu, jeigu tokia yra realybė? Naikiname sodų bendrijas ir įteisiname kaip gyvenamuosius kvartalus“ - plyšojo 2014-11-12 Seimo Aplinkos Apsaugos komiteto posėdyje k-to pirmininkas A. Salamakinas. „Sodininkų bendrija, kur močiutė augina ropes, valstybė turi iškasti šulinį, nutiesti kelią, įvesti elektrą “ - karščiavosi pirmininkas .

Du dešimtmečiai žemėtvarkos reformų sodininkų bendrijoms paliko tik taborų statusą („Laisvas Laikraštis“ 2014-05-10 )

Sodininkų bendrijos yra ne pelno siekiančios visuomeniniu pagrindu susibūrusios bendruomenės. Jokios ūkinės veiklos pajamoms gauti nevykdo. Absoliučios daugumos, išskyrus keliolika oazių respektabiliose vietose prie Vilniaus ar Kauno įkurtų super pasiturinčio elito, šių bendruomenių sudaro garbaus ir labai garbaus amžiaus sodininkai ieškantys ramybės, dažniausiai pasyvaus poilsio praleidimo vietos, geriau ar kukliau įrengtame namelyje.

Du dešimtmečiai žemėtvarkos reformų sodininkų bendrijoms paliko tik taborų statusą („Laisvas Laikraštis“ 2013-12-30 )

Seimui 2012-07-13 priėmus Sodininkų Bendrijų įstatymo pataisas, suteikiančias galimybę sodininkų bendrijų vidaus kelius perduoti savivaldybėms, sodiečiai pradėjo ruoštis šiam procesui. Per pusmetį Kauno susivienijimas „Sodai“ vienijantis 164 sodininkų bendrijų, spėjo surinkti duomenis ne iš visų Kauno rajono sodininkų bendrijų.

Sodininkai nepatenkinti: valstybė nekreipia dėmesio į žemės sklypų registravimą ("ELTA" 2013-12-05)

Šalies sodininkai nepatenkinti valstybės atmestinu požiūriu į sodų sklypų privatizavimą bei žemėtvarkos reformų eiga. Anot sodininkų atstovų, žemėtvarkos reformos krizė neleidžia sodininkams organizuoti sodų vidaus kelių perdavimo savivaldybėms.

Žemėtvarkininkų rojus tęsiasi ("Respublika" 2013-11-22)

Du dešimtmečius vykusi žemės reforma oficialiai jau baigiasi, tačiau ją vykdančių valdininkų ir valstybės įmonių etatai tik pučiasi. Dabar reforma prasideda iš naujo, nes žemėtvarkininkai sėdi ant garantuoto pinigų maišo - juk reikia taisyti savo klaidas.

Sodų gyventojams ateina liūdni laikai (www.GRYNAS.lt, 2013-11-12)

Miestų ribose esančios sodų bendrijos uri virsti gyvenamaisiais kvartalais ir mokėti visai kitus mokesčius už žemę. Tokiu būdu šių teritorijų infrastruktūrai vystyti būtų galima prašyti paramos iš europinių fondų, o savivaldybės nebūtų užkrautos nepakeliama našta finansuoti elektros kabelių, kelių tiesimo, vandentiekio ar kanalizacijos įrengimo išlaidų. Tokie pasiūlymai pateikti Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, į kurį trečiadienį rinkosi komiteto nariai, sodų bendrijų atstovai ir kiti suinteresuoti šiais klausimais asmenys.

Rajono soduose yra į ką akis paganyti („KRS informacija“ 2013-09-10 )

Kauno rajone rengiamas tradicinis konkursas „Mėgėjiški sodai 2013“ – renkamas gražiausias, geriausiai tvarkomas sodas. Kauno rajono savivaldybės komisija per dvi dienas aplankė dvylika sodų bendrijų, o juose apžiūrėjo kelias dešimtis dėmesio vertų sklypų.

Prieš apsileidusius kaimynus – bejėgiai ("Kauno Diena" 2013-09-10)

Kaimynų nepasirinksi – kaip vyro, žmonos ar pomidorų parduotuvėje. Jeigu jau kartą nusipirkai sklypą sodų bendrijoje, tai patekai į komuną, kurios netvarką arba tvarką gali kritikuoti, tačiau pakeisti gali tik keisdamas įstatymus.

Gyvenimas soduose: ar dėl gamtos verta aukoti patogumus? ("Kauno Diena" 2013-09-09)

Kai kurie kolektyviniai sodai – miesto pakraštyje, tačiau čia verda savitas, visai kitoks gyvenimas. Nusprendusių čia apsigyventi miestiečių laukia ne vien ramybė ir grynas oras, bet ir netikėtos problemos.

Kaip sodininkai pateko i pelėkautus (VL žurnalistas Albinas Čaplikas 2013-06-05)

Praėjusios kadencijos Seimas dabartiniam paliko užtaisyta bombą – Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas, pagal kurias jau nuo šiu metų pradžios sodininkų bendrijų kelius privaljo valdyti ir tvarkyti savivaldybės. Kai kurie sodininkai apsidžiaugė: pagaliau bus tvarka, atsiras tikrasis savininkas. Tačiau istatymo pataisos liko tik popieriuje, nes savivaldybės negavo papildomu lėšų. Todėl realiame gyvenime tik dar labiau suplonėjo sodininkų piniginės.

KAM REIKALINGOS SODININKŲ BENDRIJOS –VALSTYBEI, TIK PATIEMS SODININKAMS, AR KREIVAM ŽEMĖTVARKOS, ŠIUKŠLININKŲ, PROJEKTUOTOJŲ IR PANAŠIAM VERSLUI? („Laisvas Laikraštis“ 2013-05-11-17 Nr 19 )

Mūsų sodininkų bendrijos vienas iš sovietinės sistemos palikimų, projektas šimtus tūkstančių Lietuvoje nenaudojamų teritorijų, karjerų liekanas, pelkes, nederlingiausius smėlynus, panaudojus nemokamą aktyvių piliečių darbo jėgą ir lėšas, paversti žydinčiais sodais ir rekreacinėmis teritorijomis, nenaudojant valstybės biudžeto sąnaudų.

Sodininkai: investavome mes, o pasipinigaus valdžia? ("Balsas.lt" 2013-02-21 )

„Mes investavome į prastą žeme, o dabar turime už ją primokėti?“ Sodo bendrija vis dar tebėra sodas ar jau gyvenvietė? Tai tik keli klausimai, kuriuos ketvirtadienį Seime vykstančioje diskusijoje „Dėl mėgėjų sodo teritorijos ir jos tvarkymo“ kėlė sodininkų bendrijų ir Lietuvos savivaldybių atstovai.

Gyvenvietės soduose – džinas, paleistas iš butelio ("Balsas.lt" 2013-02-21 )

Bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai ir jų perdavimas savivaldybėms bei su vandentiekio ir nuotėkų šalinimo infrastruktūra susijusios problemos kelia galvos skausmą ir sodininkams, ir savivaldybėms. Nors Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos įsigaliojo nuo šių metų pradžios, tvarkos, kaip ką daryti, sodininkai tvirtina dar nematė. O savivaldybių atstovai tvirtina, kad kelių, kuriuos jie galėtų perimti, soduose praktiškai nėra.

Sodų bendrijų keliai savivaldai per brangus ("Lietuvos Žinios" 2013-02-20 )

Nuo šių metų pradžios sodininkų bendrijų vidaus kelius turi prižiurėti savivaldybės. Tačiau šios tokio rūpesčio kratosi kaip velnias kryžiaus, nes tam reikėtų bent 10 mln. litų. Nors Seimas Sodininkų bendrijų įstatymo pataisų projekta priėmė pernai birželio 29 dieną, iki šiol nė vieno iš 15 tūkst. kilometrų sodininkų bendrijų vidaus kelių savivaldybės dar nėra perėmusios, tad jų ir neprižiūri.

Išpūstas žemės mokestis neduoda ramybės ("Valstietis" 2013-02-09)

Dalis piliečių, gyvenančių didmiesčiuose, kur žemės vertė gerokai didesnė nei kitur, susiėmė už galvos, bet dar labiau sunerimo priemiesčiuose dirbantys ūkininkai, nes jų žemė tapo aukso vertės, todėl už ją mokėti irgi teks kur kas daugiau.

Naujas žemės mokesčio įstatymas – lyg kilpa po savivaldybių kaklu ("Alfa" 2013-01-30 )

Kasmet savivaldybių biudžetus papildo daugiau nei 50 mln. litų, kurie iŠ gyventojų ir verslininkų surenkami už žeme. Tačiau Šiais metais, isigaliojus naujam žemės mokesčio įstatymui, savivaldybės gali likti be nieko.

Buvusios moralios politikos palikimas arba kaip kadastrinių matavimų pasiutpolkė sodininkų bendrijoms suteikė virtualiųjų statusą ("Lietuvos Rytas" 2012-12-1 )

LR Konstitucija. „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali buti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“. Viskas pasakyta trumpai ir labai aiŠkiai.
Pirma dalis Antra dalis

Sodininkai pliekiasi dėl kiekvieno žemės aro ("Lietuvos Rytas" 2012-09-25 )

Du pakaunės sodininkai ne juokais susikibo dėl sklypų ribų. Sodininkų bendrijos „Gervėnupis“ kaimynai nesutaria dėl kelių sklypus skiriančių arų. Blažiejus Čerapas ir Henrikas Sunelaitis tarpusavio santykius ne pirmus metus aiškinasi ir teismuose.

Nespėjo sodininkai perduoti valstybei kelius, o jau jiems bruka geležinkelius ( "Laisvas Laikraštis" 2012-08-04-10 Nr.31 )

Dešimtmetį energetikų monopija tyčiojosi is sodininkų bendrijų, versdami mokėti pilną kainą už elektros energiją, nors savo funkcijas - tiekti elektros energiją iki tiesioginio buitinio vartotojo ribos nevykdė.
   Pirma dalis Antra dalis

Ginčai dėl Jūrės miestelio geležinkelio stoties tebesitęsia ("Suvalkietis" 2012-07-18 )

Jūrės miestelyje jau ne pirmą kartą lankėsi AB "Lietuvos Geležinkeliai" atstovai. Susitikimo motyvai - ne itin malonūs: trečiadienį su Jūrės miestelio bendruomene buvo diskutuojama apie geležinkelio stoties statuso pakeitimą.

Dėl žemės – i karą su valstybe ("Lietuvos Rytas" 2012-06-02 )

Pakaunės gyventojas sodo sklypui įteisinti, taip pat bylinėjimuisi su valdiškomis institucijomis per penkerius metus jau išleido 15 tūkstančių litų. Neradęs teisybės, jis apskundė valstybę Strasbūrui.

Sodų bendrijos nariams civilizacija - per prievartą ("Klaipėda" 2012 m. balandžio 11 d. )

Septyniasdešimt sodų bendrijos „Tauras“ narių teko griebtis raminamųjų vaistų, kai vieną dieną jie gavo šaukimus į teismo procesą. Bendrija iš jų reikalauja susimokėti po 13 tūkst. litų.

Be pykčio, arba – gero vėjo, gerbiamieji prisiekusieji (,,Gyvenimas“- 2011.07.20 Nr.56; ,,Naujasis Gėlupis” – 2011.07.23 Nr.58)

Tikrai nuoširdžiai tikimės gero darbo ir palankių gyventojas, bendruomenėms sprendimų. Kaip sakoma filme,,Dvylika kėdžių“, ,,Ledai pajudėjo“, ir manome, kad mūsų in iciatyvinės grupės darbas, pradėtas dar 2010 m. birželio mėn., nenuėjo vėjais. Frazę ,,vakarai mums padės“(iš to paties filmo) peradresuojame darbo grupei ir linkime jai geros kloties. Be pykčio, ambicijų ir dviprasmybių. Duok Dieve, kad tie sprendimai, darbo grupės darbas būtų sėkmingi. Kaip sakoma: dešimt kartų pamatuok, vienuoliktą pjauk! Gal pagaliau pradėsime tikėti rinkiminiais pažadais.

Sodai — tarsi nesantuokiniai miesto pagimdyti kūdikiai ( “Lietuvos Rytas“ 2012-04-28 )

Pakaunės sodininkų bendrijose nuo ryto iki vakaro jau zuja žmonės: dažniausiai vyresnės kartos sodininkai kasa žemę, sodina augalus, daržoves. Jaunesni žmonės tradicinius šešis sodo arus užsėja žole, rekonstruoja seną namą ar stato naują ir mėgaujasi gamtos teikiama ramybe.

Sodininkauja daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų ( Savaitė“ 2012-03-04 )

Lietuvių sodininkystės bei daržininkystės įpročiai nesikeičia per amžius: ir toliau išlaikome tradiciją patiems užsiauginti vaisių bei daržovių, o patirties šiais klausimais semtis iš artimųjų. Matyt, ne iš gero gyvenimo pokario metais įvyko steigiamasis Sodininkystės draugijos susirinkimas. Kol viskas buvo suderinta su Maskva, atėjo ir 1959-ieji. Per pusšimtį amžiaus bendrijų sodai Lietuvoje išsiplėtė iki 22 tūkst. hektarų, įregistruota 1,8 tūkst. bendrijų, kurios vienija net 220 tūkst. narių.

Sodininkų bendrijos – aukso kasyklos „Nacionaliniam“ verslui ( “Laisvas Laikraštis“ 2012-02-18 )

Valstybės išorės skola pasiekė 40 milijardų. Didžioji jos dalis nubyrėjo valdininkams ir pensijoms. Deja vėliau, iš pensininkų, per „nacionalinio“ verslo struktūras, šie pinigėliai nesunkiai persikelia į valdininkų ir verslininkų kišenes. Tik dėka šių pinigėlių klesti „nacionalinis“ verslas – teisė teikti monopolizuotas visuotinio būtinumo paslaugas, teisė pagal savo sukurtas metodikas pasiskaičiuoti už jas mokestį, teisė valstybėje privačiam verslui rinkti rinkliavos mokesčius be sutarčių, net jei paslauga teikiama ne visiems ir nepilnai, be teisės vartotojui jos atsisakyti ar pasirinkti kitą paslaugos teikėją.

Absurdiški reikalavimai sodininkų bendrijoms ( Valstiečių laikraštis“ 2012-02-11 )

Lietuvoje yra beveik 2 000 sodininkų bendrijų. Vienose gyvenimas verda tik šiltuoju metų laiku, kitose – ištisus metus. Tik problemos, nepaisant sezonų kaitos, visų vienodos. Kartais atrodo, kad sodininkų bendrijos – valstybė valstybėje. Kita vertus, unikalus jų statusas leidžia kurti painius įstatymus, kurie sudaro galimybę pasipelnyti atskiroms verslo grupėms. Aplinkos ministerijos parengtos ir Vyriausybės pasitarime neseniai svarstytos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos nesiūlo reglamentuoti teritorijų planavimo – tai turėtų būti daroma pagal bendras Teritorijų planavimo ir Statybų įstatymų nuostatas.

Seimo nario pranešimas spaudos tarnyboms Seimo narys Rokas Žilinskas: „Savivaldybėms metas išgirsti teisėtus ir logiškus sodininkų reikalavimus“

    Seimo narys Rokas Žilinskas lankėsi Kauno rajono sodininkų bendrijose ir susitiko su jų vadovais. Apsilankymo tikslas – iš mirties taško išjudinti ilgametį bendrijų konfliktą su valstybės įmone „Kauno regiono keliai“ dėl kelio „Vaišvydava-Gervėnupis“ teisinio statuso ir savininko prievolių.

Problemų varginami sodininkai nepavargsta kurti grožio oazių ( Kauno Rajono Savivaldybė 2011 12 05 )

Seimas dar tik svarsto, o Kauno rajono savivaldybės taryba dar vasarą sodų bendrijas atleido nuo 2011 m. žemės nuomos mokesčio už bendro naudojimo žemę. Tai buvo maloniausia žinia įvairių problemų varginamiems sodininkams. Jas šeštadienį Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo ,,Sodai“ sodininkų bendrijų pirmininkai gvildeno tradicinėje konferencijoje. Pasidžiaugti sodininkų pasiekimais, pasidalinti rūpesčiais ir išklausyti bėdų atvyko Seimo nariai Kęstutis Daukšys, Almantas Petkus ir Rokas Žilinskas, žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas, Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojai Petras Mikelionis ir Antanas Makarevičius, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis, Kauno rajono aplinkosaugos agentūros vyr. specialistas Giedrius Valiukevičius, žurnalo „Rasos“ redaktorė Rasa Žemaitienė.

Išrinkti gražiausiai sodo sklypus tvarkantys Kauno r. gyventojai ( "Lietuvos Rytas" 2011 12 06 )

Išdalinti apdovanojimai gražiausiai savo sodų sklypus tvarkantiems Kauno rajono sodų bendrijų atstovams. Speciali komisija, aplankiusi Kauno rajone įsikūrusias 39 sodų bendrijas, apžiūrėjo 79 atrinktus sklypus ir paskelbė 10 nugalėtojų sodų sklypų nominacijoje bei išrinko 3 pavyzdines sodų bendrijas.

Sodininkams – lengvatos ir raginimai įteisinti kelius („15 minučių“ 05.44 )

Džiugi žinia. Gegužės 7 Kauno susivienijimo "Sodai" bendrijų pirmininkų koferencijoje dalyvavo Kauno rajono vicemeras Petras Mikelionis. Išklausęs pirmininkų prašymų pažadėjo padėti pagal galimybes. Pažadas su kaupu ištesėtas. Apie tai pirmasis informavo laikraštis "15 min" pridedamame straipsnyje. Visų Kauno sodininkų bendrijų vardu dėkojame vicemerui Petrui Mikelioniui už tvirtą žodį ir tikimės, kad tai nepaskutinė savivaldybės parama mums sunkmečio laiku. Placiau

Kuriozas: sodininkai turės sumokėti baudą už laimėtą bylą ( Valstietis 2011 05 27 )

Seimo narys Rokas Žilinskas oficialiu raštu kreipėsi į Teisingumo ministrą Remigijų Šimašių prašydamas išaiškinti kuriozinę situaciją, kuomet į teisėsaugos organus dėl sodininkų bendrijos pirmininko galimai nusikalstamos veikos kreipęsi Kauno sodininkai teismo sprendimu buvo įpareigoti patys sumokėti baudą ir atlyginti žalą.

NACIONALINĖS ŽEMĖS POLITIKOS GRIMASOS ( “Laisvas Laikraštis“ 2011 m. balandžio 16 d. Nr.15 )

Juokinga, jei nebūtų graudu, bet 1993 metais prasidėjusi sodininkų bendrijų žemės privatizacija pasirodo nebaigta iki šiandienos. Visos bendrijos mokėjo tuometiniu laiku didelius pinigus už kadastrinius matavimus ir sodininkų bendrijų žemės sklypų planų sudarymą, kuriuos, pagal tuometinius reikalavimus, suderino su visomis valstybinėmis institucijomis ir pridavė rajonų žemėtvarkos tarnyboms. Remiantis tais planais, visi privatizavo savo sklypelius. Procesas lyg tai ir baigėsi.

Gražiausi - Darbščiausiųjų ("Rasos" 2010-11-20, Nr. 22(318) )

Ministro Arvydo Sekmoko nuomone, specialistų valstybės tarnyboje gali ir nebūti.

Nemažai sodininkų atliekomis atsikrato paprasčiausiu būdu – išmeta jas pakelėse, miškuose, geriausiu atveju gabena į miestų konteinerius.

Martyno Vidzbelio nuotr.Artimiausiu metu Seimas skubos tvarka ketina papildyti kelis įstatymus.

Sodininkai.Apie tai susirinkę jie kalba, o tokia Lietuvų jie kuria! ("Rasos" 2009-11-19, Nr. 22(294) )

Lietuvos sodininkų draugijai - 50! ("Rasos" 2009-11-05, Nr. 21(293) )

Mėgėjiškos sodininkystės 50-metis: tarp praeityje išpuoselėtų sodų ir ateities iššūkių (2009 spalio 27 d. “ŪKININKO PATARĖJAS’’ Nr. 127)

Po tokį gabalėlį be jokio atlygio iš žmonių nori atsirėžti valstybė.Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas pasakojo, kad Lietuvos kelininkai prieš kelis metus ėmė aktyviai reikalauti atiduoti

Sodininkai parduoda turtą, už kurį turi primokėti ( “Lietuvos Žinios“ 2009.05.18 Nr.112 )

Dvidešimt penki tūkstančiai sodų savininkų Kauno apskrityje. Būtent tiek žmonių turi sumokėti milžiniškas sumas AB „VST“ už tai, kad pastaroji įmonė pagal įstatymus perimtų jiems priklausantį turtą. Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas tvirtina, kad tūkstančiai sodininkų yra pakliuvę į įstatymus pinkles, o pavykus inicijuoti tam tikrų norminių aktų pakeitimus atsiranda nauji, kurie dar labiau komplikuoja situaciją. Tikrosios bėdos, kaip tvirtina sodininkai

KREIPIMASIS Į SEIMO NARĮ VALENTINĄ MAZURONĮ ( “Laisvas Laikraštis“ 2009 gegužės 9-15 d. Nr.19 )

Kauno susivienijimo “SODAI” sodininkų bendrijų pirmininkų ataskaitinio susirinkimo, įvykusio 2009 m. balandžio mėn. 25 d. dalyviai apsvarstė sekančias problemas ir priėmė nutarimą kreiptis į Jus pagalbos sekančiais klausimais.

KIRVIS I SODININKŲ BENDRIJŲ ŽYDINČIAS OBELIS ( “Rasos“ 2009-04-15, Nr. 8(282) )

"Savivaldybės neturi noro ir lešų kištis į musų reikalus. Seimui

LEO LT PASIUTPOLKĖ ir VIEšASIS INTERESAS ( “Laisvas Laikraštis“ 2009 balandžio 4-10 d. Nr.14 )

Praėjo graži nacionalinė šventė Kovo 11-oji. Prasidėjo atkurtos mūsų valstybės dvidešimtieji nepriklausomybės metai. Toli praeityje liko pamiršti EBSV skandalai, bankų griūtys, Mažeikių naftos erzelynė. Deja, pavasarinį dangų apgaubė grėsmingi švininiai ekonominės Krizės debesys, o Lietuvos žemėje pilna jėga siaučia LEO LT

TEISINIS CINIZMAS ARBA KALĖDINIAI PAMASTYMAI ( “Laisvas Laikraštis“ 2008 gruodžio 20-31 d. Nr.50 )

Kai Amerikoje baigė šaudyti indėnus ir dalintis jų žemes, toliau tebuvo vienas kelias pralobti – nušauti arba sufabrikavus bylą pasodinti į kalėjimą konkurentą, po to, kad ir negarbinga pasisavinti jo turėtą turtą. Deja, greit visi suprato, kad taip ilgai tęstis negali. Visi perdaug pažeidžiami buvo, klestėjimas trumpalaikis ir

PRIEŠ KALĖDAS APDOVANOJIMAI UŽ GROŽĮ ("Rasos" 2008-12-17, Nr. 24)

Sudėtingos LEO-lt siautėjimo pažabojimo peripetijos ( “Laisvas Laikraštis“ 2008 lapkričio 22-28d. Nr.46 )

Po paskutinių šiurpą keliančių teisininko Kęstučio Čilinsko straipsnių apie LEO-lt pagimdžiusią sistemą, teisinėje valstybėje daugiau kalbėti nebereikėtų. Prokuratūra, STT, VSD, teismai atliktų savo priedermę valstybei ir po pusmečio laikraščiams beliktų aprašyti slogius praeities prisiminimus.

SENOJI SODININKŲ GVARDIJA LAIKOSI ( “Kauno Diena“ 2008-11-22)

Netoli K.Baršausko ir Aukštadvario g. sankryžos esantys kolektyviniai sodai – pirmieji Lietuvoje. Galbūt netrukus čia bus įkurtas ir pirmasis Lietuvoje sodas-muziejus.

LEO LT SIAUTĖJIMO PABAIGA AR TAKTINIAI MANEVRAI ("Laisvas laikraštis" 2008 spalio 25-31 Nr.42)

 

Kauno susivienijimo “SODAI” pirmininko Romualdo šeštakausko kontrargumentas.