Kristina Kučinskaitė

Dvidešimt penki tūkstančiai sodų savininkų Kauno apskrityje. Būtent tiek žmonių turi sumokėti milžiniškas sumas AB „VST“ už tai, kad pastaroji įmonė pagal įstatymus perimtų jiems priklausantį turtą.

Nuskriaustieji

Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas tvirtina, kad tūkstančiai sodininkų yra pakliuvę į įstatymus pinkles, o pavykus inicijuoti tam tikrų norminių aktų pakeitimus atsiranda nauji, kurie dar labiau komplikuoja situaciją.

Tikrosios bėdos, kaip tvirtina sodininkai, atsirado valstybei paskelbus elektros ūkio privatizaciją ir susikūrus bendrovei „VST“.

Elektros perdavimo ir skirstymo linijos, skydinės, transformatorių pastotės 165 Kauno apskrityje esančiose sodų bendrijose buvo įrengtos sodininkų lėšomis – apšviesti jų valdomi žemės sklypai.

Pirkdami elektros ūkį iš valstybės investuotojai įsipareigojo visą turtą perimti esamos būklės bei jį prižiūrėti. Tie elektros įrenginiai, už kuriuos yra sumokėta privačiomis lėšomis, privalėjo būti išpirkti iš savininkų.

„Mes norėjome parduoti elektros perdavimo ir skirstymo linijas bei kitus su tuo susijusius objektus, parengėme reikiamus dokumentus, tačiau AB „VST“ sodininkų turtą įvertino kelių šimtų milijonų neigiama verte, t.y. bendrovė įsipareigojo jį nupirkti tuomet, jei už tai bus jai sumokėta!”, - kuriozinę istoriją dėstė R. Šeštakauskas.

Jo įsitikinimu, turtas, kuris iki šiol eksploatuojamas ir duoda pajamas AB „VST“, negali būti įvertinta kaip nuostolingas įmonės pirkinys.

R.Šeštakauskas pabrėžė, jog elektros perdavimo ir skirtymo linijos, transformatorinės pastotės pripažintos kaip bevertės, nės Ūkio ministerija procedūrą vykdyti ir nustatyti kainą buvo patikėjusi pačiai AB „VST“.

Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininko įsitikinimu, nelogiška buvo tikėtis, kad turėdama tokias išskirtines būsimo pirkinio vertinimo sąlygas elektros energijos tiekėja jomis savanaudiškai nepasinaudos.

„Jei galėčiau parduotuvėje nurodyti, kiek mokėsiu už varškę, aš tikrai pasakyčiau, jog pardavėja man turi primokėti, kad ją pirkčiau“, - populiariai situaciją pakomentavo R. Šeštakauskas.

Anot jo, sodininkai atsipūtė kai po Seimo nario Valentino Mazuronio pateiktos pataisos buvo priimti Energetikos įstatymo 28 straipsnio pakeitimai, numatantys, kad parduodamus elektros tinklus turi įvertinti ne juos perkančioji AB „VST“, bet nepriklausomas vertinimas.

„Tačiau netrukus Ūkio ministerijoje kilo iniciatyva patvirtinti naujus norminius dokumentus, pagal kuriuos parduoti savąjį turtą AB „VST“ galime tik atlikę jo kadastrinius matavimus, visuose sklypeliuose įregistrave elektros tinklų koordinates ir jų apsaugos zonas ir t. t. “, - apie naujus iššūkius pasakojo R. Šeštakauskas.

Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas sakė, jog viskas atrodo gerai tik iš pirmo žvilgsnio. Tačiau realiai elektros perdavimo ir skirstymo linijoms, kurios Ūkio ministerijos iniciatyva perkrikštytos į kilnojamąjį turtą, atlikinėti kadastrinius matavimus mažiausiai nelogiška: „Įdomu, ką jums atsakytų žemėtvarkininkas, jei jūs paprašytumėte atlikti kadastrinius matavimus savo automobiliui?“.

Nekilnojamo turto registro ir kadastro įmonėje sodininkams paprastai būna paaiškinama, kad nekilnojamam turtui, įrengtam ant kilnojamo turto, kadastriniai matavimai neatliekami ir jis neregistruojamas.

„Vadinasi, parduoti elektros perdavimo ir paskirstymo linijų AB „VST“ negalėsime, nes nebus galimybės atlikti norminiuose aktuose numatytų kadastrinių matavimų ir jų registracijos nekilnojamo turto registre...“, - sakė R. Šeštakauskas.

Dėl šios situacijos kreiptasi į naująjį Energetikos ministrą.

Sodininkai – nauji vartotojai?

Senų elektros perdavimo ir paskirstymo linijų AB „VST“ reikalaujama renovacija, atitinkanti naujausius Europos Sąjungos techninius reikalavimus kainuoja šimtus milijonų litų. Šiuo metu tuo pasirūpinti reikalaujama iš sodininkų. „Tai daryti turime savo sąskaita, nors akivaizdu, kad tuo turėtų pasirūpinti pati elektros energijos tiekėja, privalanti iš mūsų perimti elektros linijas“, - įsitikinęs R. Šeštakauskas.

Anot jo, yra sodų bendrijų, pavyzdžiui Kauno sodininkų bendrija “Gervėna”, kurių minėtą turtą AB „VST“ perėmė prieš daugelį metų, tačiau atsisako vykdyti jo priežiūrą, apskaitą ar kitus veiksmus.

„Monopolininkės bendrovės priedanga tampa įvairūs įstatymai, poįstatyminiai aktai ar kiti dokumentai, kuriuos ji interpretuoja savaip“, - sakė R. Šeštakauskas.

Jo žodžius patvirtino Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, rekomendavusi Vyriausybei tobulinti bendro naudojimo elektros energijos objektų išpirkimo tvarkos pakeitimus. Kaip rašoma tarnybos rašte, tai būtina atlikti siekiant išvengti monopolinių energijos tiekėjų interpretacijų vienašališkai vertinant šalyje galiojančius teisės aktus.

Vienas iš tokių pavyzdžių – sodininkų prilyginimas naujiems vartotojams.

„Kodėl iš mūsų reikalaujama sumokėti už prijungimą prie elektros linijos, nors šviesa soduose šviečia jau tris dešimtmečius“, - kuriozinę situaciją įvardino R. Šeštakauskas.

Jo tvirtinimu, prijungimas vienam sklypui kaip naujam vartotojui atsieina keli tūkstančiai litų. Gerokai daugiau sodininkams kainuoja įsigyti leidimą naudoti didesnį elektros energijos galingumą, dar vadinamą leistinaja vartoti galia.

„Iki šiol vienam sodui užtekdavo iki 3 kilovatų galingumo, kuriuo sėkmingai naudotasi dešimtmečiais. Tačiau AB „VST“ dabar kalba apie hipotetinį didelį galios poreikį, dėl ko privalome įsirengti galingesnes transformatorines ir žymiai didesnio pralaidumo tinklais. Visą tai kainuoja. Kodėl turime mokėti už tai, ko mums nereikia?“, - dėstė Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas.

Jis nesutiko su AB „VST“ pozicija, jog dėl to, kad soduose pastaraisiais metais žmonės ne tik lankosi savaitgaliais, o juose esančiuose nameliuose gyvena nuolat, jiems reikia galingesnio elektros energijos tiekimo: „Jei kas stato gyvenamuosius namus tai sodiečiai neprieštarauja, kad jie didintų sau galingumą ir tiestusi moderniausius tinklus. Tačiau kodėl tą turi daryti visi?“.

Tačiau AB „VST“ pateikiamos elektros energijos sunaudojimo ataskaitos rodo, kad praktiškai jos poreikis išaugo nežymiai.

„Jei sodininkams nuolat dingtų elektra, jie nekentėtų, o patys prašytų padidinti jos galią. Bet taip nėra, nes prieš daugelį metų buvo sodų bendrijose buvo įrengtos itin galingos transformatorinės, kurių pajėgumų užtenka vertinant šių dieninį elektros poreikį“, - aiškino R. Šeštakauskas.

Pasak Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininko, kad AB „VST“ norminius aktus traktuoja kaip patogiau įmonei, įrodo ir tai, kad prilygindama sodininkus naujiems vartotojams, ji neatlieka nieko mėgindama suteikti kokybiškesnę paslaugą po renovacijos. Be to, R. Šeštakausko tvirtinimu, tie, kurie pirmą kartą pradeda naudotis elektros energija, pretenduoja į finansinę paramą tinklams įrengti. Didžioji išlaidų dalis tokiu atveju tektų AB „VST“. Tačiau tai vėlgi nevykdoma.

„Naujų tinklų renovacijos 40 proc. turi apmokėti sodininkai, o likusius 60 proc. AB „VST“. Bendrovė ima paskolą , kuri remiantis Elektros Energijos įstatymu, įkalkuliuojama į KWh kainą ir galiniame rezultate apmokama tu pačių vartotojų sodiečių, - sakė R. Šeštakauskas, - Dalies bendrijų, kurios pabandė pasinaudoti primesta galiojančia išpirkimo tvarka, nariai, nesugebėję pilnai įvykdyti diskriminacinius monopolisto reikalavimus, jau daugelį mėnesių yra atjungti ir 21 amžiuje teisinėje demokratinėje valstybėje gyvena be elektros, nors praeityje už savo lėšas ir buvo įsirenge elektros tinklus“.

Jaučiasi šantažuojami

R.Šeštakauskas sakė, kad sodininkai įstatymais, poįstatyminiais aktais ir laisvomis jų interpretacijomis verčiami daryti tai, ko nenori.

Dar vienas iš pavyzdžių – AB „VST“ sudarytos senosios paslaugų tiekimo – pirkimo sutartys su sodininkų bendrijomis. R. Šeštakauskas pasakojo apie pastarųjų organizacijų pirmininkų pasipiktinimą dėl nešamos atsakomybės už nemokius klientus ir kitus nuostolius. Elektros energijos tiekėjos sutartis, paruoštas jos teisininkų, sudaro ne su kiekvienu vartotoju individualiai, o su sodų bendrija. Todėl sodininkų skaitiklių parodymus pateikia ir finansiškai atsiskaito bendrijos, perduodančios rodmenis AB „VST“. Sodų bendrijų vadovai piktinosi, kad AB „VST“ ant jų pečių perkelia ne tik apskaitos vykdymą, bet ir finansinę atsakomybę, nuostolius tinkluose, žemos įtampos tinklų visas eksploatacines išlaidas, administravimo išlaidas.

„Atlikdamos darbus už paslaugos teikėją, sodų bendrijos turėtų gauti atlygį“, - neabejojo R. Šeštakauskas.

Kad AB „VST“ daro pažeidimus vykdydamą sodininkų elektros energijos rodmenų apskaitą bei sudarydama sutartis su vartotojais, pripažino Valstybinė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, perdavusi informaciją LR Vyriausybei.

„Yra ir daugiau aplinkybių, kurios mūsų netenkina santykiuose su AB „VST“. Tikimės, kad monopolininkės kompanijos šantažas baigsis. Šiais laikais išgyventi be elektros sudėtinga, todėl turime taikstytis su absurdiškomis sodininkams keliamomis sąlygomis“, - sakė R. Šeštakauskas.

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vladislovas Butkevičius:

Žinant Kauno apskrities sodų bendrijų problemas, Energetikos ministerijai pateiktas taisytinų įstatymų ir poįstatyminių aktų sąrašas su rekomendacijomis.

Jei elektros tinklai soduose nusidėvėję, AB „VST“ juos turėtų suremontuoti savo lėšomis. Arba įrengti naujas energijos tiekimo linijas, neįkalkuliuojant joms išleidžiamų įmonės investicijų į elektros kainą.

Taip pat yra nelogiška mažinti objekto vertę dėl mažo pajėgumo išnaudojimo, jei energetikos objekto pajėgumo išnaudojimo laipsnis yra apribotas operatoriaus leidžiamąja galia.

AB „VST“ atstovė ryšiams su visuomene Giedrė Akelytė:

Reikia pastebėti, kad sodininkų bendrijoms priklausantys bendrai naudojami elektros energetikos objektai (linijos ir kt.), dėl kurių išpirkimo sodininkų bendrijos kreipiasi į energetikos bendroves, dažniausiai būna įrengti prieš kelis dešimtmečius. Kadangi dar sovietiniais laikais susiformavę tuometiniai kolektyviniai sodai buvo skirti tik mėgėjiškai sodininkystei (auginti vaisius, daržoves ir pan.), atitinkamai kolektyviniuose soduose būdavo statomi riboto galingumo elektros tinklai, skirti tik ribotam skaičiui vartotojų. Šiuo metu pastebima tendencija, kad vis daugiau žmonių sodininkų bendrijose kuriasi gyventi nuolat, sodų teritorijos pamažu tampa gyvenamųjų namų kvartalais. Vartotojų skaičiui išaugus kartais net kelis kartus, natūralu, kad sodininkų bendrijoms reikia didinti ir savo turimą leistinąją naudoti galią (didinti į sodininkų bendrijos vidaus tinklą persiunčiamą elektros energijos kiekį), o tam dažniausia reikalinga pertvarkyti ir patį sodininkų bendrijoje esantį elektros tinklą. Šie pertvarkymai yra neišvengiami, nes, kaip jau buvo minėta, dažniausiai sodininkų bendrijose esantys tinklai būna įrengti prieš kelis dešimtmečius ir skirti tik mažo elektros energijos kiekio persiuntimui.

Paskutiniu metu viešumoje pasigirsta nuomonių bei pasiūlymų dėl energetikos bendrovių įpareigojimo savo lėšomis sutvarkyti sodininkų bendrijoms nuosavybės teise priklausančius elektros tinklus ar vietoje pasenusių ir netinkamų eksploatuoti tinklų pastatyti naujus. Visų pirma nederėtų pamiršti to, jog pagal galiojančius teisės aktus elektros energijos tiekimo paslaugos kainos nustatomos atsižvelgiant ir į elektros tinklų plėtros, atkūrimo bei priežiūros darbų išlaidas. Vadinasi, per nustatomus elektros energijos kainas ir tarifus tokias išlaidas dengia kiekvienas elektros energijos vartotojas. Todėl, tuo atveju, jei energetikos bendrovės perimtų nesutvarkytus sodininkų bendrijų elektros tinklus, tokių tinklų atnaujinimo (rekonstrukcijos) iki teisės aktų reikalaujamos būklės išlaidos tektų elektros energijos vartotojams (tarp jų didžioji dauguma tokių, kurie nėra sodų bendrijų nariais ir neturi sodo sklypų ar sodo namų). T.y. visos tokio objekto rekonstrukcijos išlaidos būtų įvertintos (įskaičiuotos) nustatant elektros energijos kainas visiems elektros energijos vartotojams. Manome, jog būtų neteisinga, jei energetikos bendrovės perimtų visiškai nudėvėtus sodininkų elektros tinklus ir tik savo sąskaita atliktų jų rekonstrukciją, nes tokiu atveju už konkretaus vartotojo, tiksliau – jų grupės, sodininkų, reikmėms naudojamo elektros energetikos objekto įrengimą turėtų mokėti visi kiti elektros energijos vartotojai. Galima pagrįstai teigti, jog tokiu būdu vienai asmenų kategorijai būtų suteikiama išskirtinė padėtis visų kitų vartotojų atžvilgiu ir juos diskriminuotų.

Kalbant apie sodininkų bendrijų elektros tinklų registravimą Nekilnojamojo turto registre, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 50 str. 1 d. pasakyta, jog „žemos įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai <...>, laikomi kilnojamaisiais daiktais“. Kaip žinia, kilnojamieji daiktai nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Sodininkų bendrijos, akcinei bendrovei „VST“ pateikdamos prašymą išpirkti bendrai naudojamą elektros energetikos objektą, visais atvejais turi pateikti objekto nuosavybės teisę įrodančius dokumentus. Tai gali būti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, perleidimo nuosavybėn sutartis, priėmimo į balansą aktai ir pan.

Energetikos ministero patarėjas ryšiams su visuomene Kęstutis Jauniškis:

Per gegužę turi būti suformuota ministerija. Taip pat gegužę turi pradėti veikti Energetinių sprendimų komisija, kuri turės išsiaiškinti visas bėdas, su kuriomis suduria vartotojai – tiek privatūs, tiek įmonės. Išsiaiškinus tikrąją padėti bus keičiami įstatymai ir įvairios taisyklės.

Mūsų netenkina dabartinė situacija, kada vartotojai ir skirstomieji tinklai bendrauja lyg karo sąlygomis. Jeigu skirstomųjų tinklų įmonės artimiausiu metu nepradės spręsti susikaupusių problemų (prisijungimas prie elektros tinklų, transformatorinių ir elektros tinklų priklausomybė ir t.t.) bus keičiami įmonių vadovai. Mūsų nuostata – valstybei svarbu ne pelnas, o vartotojų interesai ir mažesni tarifai. Tik taip bus galima atpainioti tą Gordijaus mazgą.