Pirmieji Lietuvoje kolektyvine sodininkysye susidomėjo kauniečiai. 1949 m. Popieriaus fabriko darbuotojai įsteigė kolektyvinį sodą “RŪTA”. Popieriaus fabriko direktoriaus B.Kaplano, J.Barachošo ir kitų šios įmonės kolektyvo narių entuziazmo dėka, prie dabartinių K.Baršausko ir Aukštadvario gatvių daugiau kaip 3ha. plote pradėjo kurtis pirmasis Lietuvoje kolektyvinis sodas “RŪTA”. Kėpsoję antrojo pasaulinio karo apkasai, parako dūmais kvepianti žemė ėmė virsti žydinčiu sodu. Ilgainiui čia įsikūrė 47 sodininkų sklypeliai. Daug pastangų ir išradingumo kuriant šį kolektyvą įdėjo pirmasis ir ilgametis šio kolektyvinio sodo pirmininkas Juozas Černiauskas. Smagu, kad ir šiandien ši sodininkų bendrija tebeegzistuoja. Kadangi dabartiniais masteliais - tai beveik Kauno centrinė miesto dalis, naturalu, kad ji labiau panaši į gražiai sutvarkytą miesto gyvenamą kvartalėlį. Kad čia yra kolektyvinis sodas teprimena trys maži pusiau standartiniai sodo nameliukai.

Netrukus kolektyviniai sodai ėmė kurtis ir kitose Lietuvos vietose. 1955 m. spalio  28 d. kauniečiai gamtos mylėtojai, susirinkę pažymėti įžymaus biologo, sodininko I.Mičiurino 100-ųjų gimimo metinių, nutarė įsteigti Sodininkystės draugiją. 1956 m. gruodžio 12 d. Kauno miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr.923 ji buvo įteisinta ir pavadinta Kauno miesto Sodininkystės draugija. Steigiamasis draugijos susirinkimas įvyko 1957 m. vasario 4 d. miesto vykdomojo komiteto salėje. Jame dalyvavę 157 asmenys aptarė Sodininkystės draugijos tikslus ir praktinius uždavinius. Draugijos nariais tapo 48 susirinkimo dalyviai. Buvo išrinkta septynių narių valdyba ir revizijos komisija. Valdyba pareigomis pasiskirstė taip: pirmininkas K.Bajorinas - Lietuvos nusipelnęs mokytojas, pirmininko pavaduotojai – M.Lukaitienė, A.Baranauskas, sekretorius – J.Prapuolenis, iždininkė – K.Brundzienė, valdybos nariai – P.Juozapavičius ir V.Venskutonis. Išrinktai valdybai buvo pavesta paruošti pirmuosius įstatus. 1957 m. liepos 10 d. jie buvo įregistruoti. Po poros metų draugija įkūrė ir savo kolektyvinį sodą. 1959 m. lapkričio mėnesį VI forto šlaituose jam buvo paskirtas žemės sklypas. Kolektyvo nariai išlygino ten buvusius apkasus, užvertė griovius, duobes. Gerai paruoštoje žemėje 1960 m. rudenį buvo pasodinta daugiau kaip 1000 vaismedžių ir 1500 uogakrūmių. 1960 m. kovo 15 d. ataskaitiniame susirinkime pirmininkas J.Bajorinas džiaugėsi, kad draugija vienija 250 narių. Kauno miesto Sodininkystės draugijai tuo metu priklausė šeši kolektyviniai sodai. Tai jau minėtas Popieriaus fabriko sodas “RŪTA”, buvusio Lenino rajono pensininkų tarybos sodas “JOVARAS”, Lietuvos Žemės Ūkio Akademijos sodas “FREDA”, Panemunės rajono pensininkų tarybos sodas “SERBENTA”, Politechnikos instituto ir draugijos kolektyviniai sodai.

1962 m. birželio 28-29 dienomis Kaune, Lietuvos Žemės Ūkio akademijoje surengtame Lietuvos Sodininkystės draugijos antrajame suvažiavime gerai buvo įvertinta Kauno miesto Sodininkystės draugija, vienijanti 450 sodininkų.

1959 m. balandžio 16 d. Vilniuje, Žemės ūkio ministerijoje, įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo įkurta Lietuvos sodininkystės draugija. Gindama savo savarankiškumą, Kauno miesto Sodininkystės draugija iš pradžių net neketino stoti į Respublikinę Draugiją. Tačiau ne visi naujai besikuriantys sodai palaikė šį sprendimą. Esant tokiai padėčiai, 1963 – 1964 metais dalis Kauno miesto kolektyvinių sodų priklausė Kauno miesto Sodininkystės draugijai, kiti – tiesiog Lietuvos Sodininkystės draugijai. 1965 m. bendroje Kauno kolektyvinių sodų narių konferencijoje buvo nutarta sukurti Lietuvos Sodininkystės draugijos Kauno skyrių valdybą. 1972 m. Kauno skyrių valdyba buvo reorganizuota į LSD Kauno tarybą.

1973 m. Kauno sodininkai susirinko į savo ketvirtąją konferenciją. Tuo metu LSD Kauno taryba vienijo jau 10250 narių.

Nuo 1975 metų balandžio 26 d. LSD Kauno skyriaus šeštoji konferencija. Joje nuo 1968 m. pirmininko pareigos patikėtos buvusiam tarybos pirmininko pavaduotojui, veikliam visuomeninikui Mečislovui Filipavičiui, kuris šiose pareigose išdirbo iki 1988 metų. 1986 metais Kauno tarybos žinioje buvo 214 sodininkų bendrijų, o jose 24944 nariai. Gėlininkų skyrius jungė 1703 narius, o bitininkų skyrius 1875 narius. Visi šie gėrio ir grožio puoselėtojai naudojosi 2544,1 ha. žemės. Sodininkai buvo pasistatę 12220 namelių, 73 visuomeninius pastatus, 5 supirkimo punktus, 13 sulčių spaudimo cechų, 42 sandėlius, 9 klubus ir vieną kolektyvinę vaisių saugyklą. 1987 m. Lietuvos sodininkystės draugiją reorganizavus Į Respublikinį agrokooperatinį susivienijimą, Kauno taryba keičia pavadinimą į Kauno agrokooperatinį susivienijimą “SODAI”. Nuo 1988m. Kauno agrokooperatinio susivienijimo “SODAI” pirmininku  išrenkamas sodininkų bendrijos ”ŠATIJAI” pirmininkas P.Songaila.

1990 metais Kauno agrokooperatinis susivienijimas “SODAI” keičia savo pavadinimą į Kauno susivienijimą “SODAI”, kuris iki šiandienos toliau plėtoja bei populiarina mėgėjišką sodininkystę Lietuvoje.

Kauno susivienijimas “SODAI”, kaip ir Lietuvos sodininkų draugija, reformų ir privatizacijos periodu pergyveno sunkius laikus. 2006 metų Kauno susivienijimo veikloje dalyvavo tik 102 sodininkų bendrijos. Pakilus sklypų vertei, į sodininkų bendrijas pradėjo aktyviai skverbtis nekilnojamo turto makleriai ir monopolijos, tiekiančios elektros energiją, vežančios atliekas, žemėtvarkos, geodezinonius matavimus atliekančios tarnybos ir kt. Tapo aišku, kad pavieniui apsiginti nuo “lupikautojų” neįmanoma. Dėl įvairių priežasčių daug sodininkų pradėjo keltis nuolatinai gyventi į sodų namelius. Nevystoma sodų bendrijų infrastruktūra beviltiškai sensta ir atsilieka nuo gyvenimo keliamų reikalavimų. Pokyčiai verčia ieškoti būdų panaudoti ES fondų ir valstybės biudžeto lėšas, palengvinant sodininkų bendrijų infrastruktūros plėtojimą ir vystymą. Tai įmanoma tik bendromis kolektyvinėmis pastangomis. Ryškus pavyzdys – profsąjungų vystymosi klaidos. Šiandien dauguma bendrijų grįžta į susivienijimą ir dalyvauja mūsų veikloje. Džiugu, kad šiandien Kauno susivienijimo veikloje aktyviai dalyvauja jau 161 sodininkų bendrija. Prisijungė ir sodininkų bendrijos, įsikūrusios Prienų, Jonavos, Kaišiadorių rajonuose. Kartu su Lietuvos sodininkų draugija ir visais rajonų susivienijimais, vienijančiais virš 1200 sodininkų bendrijų, sodininkų interesus atstovaujame Seime, ministerijose bei įvairiuose komitetuose.

Nors esama įvairių bandymų kurti alternatyvias organizacijas, taip bandant skaldyti Lietuvos sodininkų draugijos veiklą, mes tikimės, kad eilės dešimtmečių išbandymus atlaikiusi Lietuvos sodininkų draugija ir jos padaliniai rajonuose sugebės apginti bendrus sodininkų interesus.

Kauno susivienijimo “Sodai” pirmininkas Romualdas Šeštakauskas

Kauno susivienijimo “Sodai” valdyba