Lietuvos Sodininkų draugijos istoriją lakoniškai galima nusakyti tokiais etapais: kūrimasis, augimas, reformos, paskui – byrėjimas, privatizacija ir pagaliau vėl – lėtas kilimas. Tačiau  net ir sunkiausiais draugijai metais jos veikla neužgeso, buvo rengiami tradiciniai gražiausiai tvarkomų sodų konkursai. Nors šiandien atsiranda žmonių, sodininkų bendrijas pravardžiuojančių sovietinių laikų atgyvena, reliktu, mums pavyko įrodyti, kad mėgėjiški sodai yra reikalingi. Laiko mėginimą išlaikėme. Sodininkų draugijos ateitis priklausys nuo pačių sodininkų pastangų.

Prisiminkime, kaip atsirado mėgėjiški sodai Lietuvoje, kaip keitėsi jų veidas, drauge – ir Sodininkų draugija. Steigiamasis Sodininkystės draugijos susirinkimas įvyko 1959 metų balandžio mėn. 19 dieną. Buvo priimti draugijos įstatai, išrinkta centro valdyba. Steigiamojo draugijos suvažiavimo metu priimtuose įstatuose apibūdintas svarbiausias draugijos tikslas – puošti miestų ir kaimų gyvenvietes, plėsti visuomeninius želdinius, narius įtraukti į mokslo tiriamąjį darbą. Geriausiai tvarkomo kolektyvinio sodo konkursai buvo rengiami jau nuo 1968 metų, o nuo 1972-ųjų renkamos ir pavyzdingos Lietuvos sodininkystės draugijos narių sodybos. Nuo 1985 metų imta rengti ir geriausiai sutvarkytos gėlių parduotuvės konkursą.

Kolektyvinė sodininkystė tapo labai populiari. Žmones džiugino galimybė užmiestyje turėti žemės sklypelį, pageidaujančių  jos gauti vis daugėjo. Plėtėsi mėgėjiški sodai, augo sodininkų skaičius, tvirtėjo ir Sodininkystės draugija. Šiuo metu bendrijų sodai Lietuvoje užima apie 22 tūkst. ha plotą, įregistruota 1,8 tūkst. bendrijų, kurios vienija net 220 tūkst narių.

Tačiau atėjo permainų metas. Vykdant Vyriausybės nutarimus, 1987 metais miesto ir rajono organizacijas pradėta koncentruoti į vieną agrokooperatinę organizaciją. Sodininkystės draugija tapo Respublikiniu agrokooperatiniu susivienijimu. Deja, šis vardas daugeliui primena blogiausius laikus. 1991m. įvykęs sodininkų, gėlininkų ir bitininkų suvažiavimas gražino organizacijai Lietuvos Sodininkų draugijos vardą.

1992m. vasario mėn. 7d. Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl sodininkų bendrijų narių sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos”. 1997-ųjų pradžioje buvo išpirkta 211,7 tūkst. sodo sklypelių, iš jų 164,2 tūkst. galutinai privatizuoti ir įregistruoti.

Sodininkų mėgėjų problemos buvo apibendrintos 1997m. birželio mėnesį įvykusiame Sodininkų draugijos suvažiavime. Vienas aktualiausių šio suvažiavimo klausimų – mėgėjiškos sodininkystės įstatymo projekto svarstymas. 2003m. gruodžio mėn. 18d. Lietuvos Seimas priėmė Lietuvos respublikos sodininkų bendrijų įstatymą Nr.IX-1934, kurio Bendrųjų nuostatų pirmasis skirsnis skelbia: “Šis įstatymas nustato sodininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjiško sodo teritorijos ir sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus”.

Sodai – krašto puošmena, jų vaisiai – sveikata ir pajamų šaltinis. Kas rudenį sodinti juos – gražus mūsų krašto paprotys. Sodindami medžius tampame geresni, tauresni, išmokstame vertinti ir tausoti mus supančią naturalią gamtą. Poilsio kampelį už miesto visada brangins kiekvienas, net pasiturintis žmogus, o ką kalbėti apie vyresniąją kartą, išpuoselėtame sklypelyje dažnai praleidžiančią visą vasarą. Valdome tikrai didelį, neįkainojamą turtą. Tausokime jį. Tik darbščiam žemė būna dosni.