Kai Amerikoje baigė šaudyti indėnus ir dalintis jų žemes, toliau tebuvo vienas kelias pralobti – nušauti arba sufabrikavus bylą pasodinti į kalėjimą konkurentą, poto, kad ir negarbinga pasisavinti jo turėtą turtą. Deja, greit visi suprato, kad taip ilgai tęstis negali. Visi perdaugpažeidžiami buvo, klestėjimas trumpalaikis ir perskirstomo turto masė beveik nedidėjo. Suvažiavo biznio tūzai vieną dieną Niujorke, Uolstrito gatvėje į ištaigingą konferenciją. Konferencija baigėsi slapta deklaracija: “Toliau jokio smurto. Sandoriai vykdomi tik vadovaujantis garbės kodeksu. Turtas gali būti perskirstomas tik per bankų finansinius srautus ir akcines biržas. Turtas kaupiamas tik monopolizavus rinkos sritis ar jos segmentus per mokesčius, pelnus, palūkanas ir rinkliavas.” Taip baigėsi laukinio kapitalizmo siautėjimas. Gimė naujas bankin is, monopolistinis, korporatyvinis kapitalizmas. Naujosios kapitalo religijos pasekėjai pastatė savo šventovę didesnę už Egipto piramides. Tai siaura Uolstrito gatvė Niujorke su stulbinančia didybe ir gausa savo dangoraižių. Jų paradiniai įėjimai tviska gerbtiniausių pasaulio bankų ir korporacijų paauksuotais logotipais. Taip man mokykloje pasakojo istorijos mokytoja. Būdamas Niujorke, aplankiau šią vietą ir supratau, kad mano mokytoja pasakojo teisybę...

  18 metų po nepriklausomybės paskelbimo mūsų sodų bendrijose palyginti buvo ramu, aplink siautėjant besikuriančiam Lietuvos laukiniam kapitalizmui. Tiek valdžios, tiek verslo vyrai turėjo darbo dalijantis pyragą, vardu valstybinio turto privatizavimas. Deja, jis baigiasi. Pradėta dairytis naujų galimybių. Puikiai pravertė Amerikoniška patirtis, juolab, kad ir mokytojų prigužėjo pakankamai.

  Pirmosios susigriebė ir suklestėjo žemėtvarkos bei matininkų gildijos. Žemės grąžinimas ar išpirkimo procesas iškart prislobo. Prasidėje žaidimai žemėtvarkoje tęsis dar ne vieną dešimtmetį. Nors tikri skaičiai slepiami, tačiau po ilgo bendravimo su sodų bendrijų pirmininkais , atsakingai galiu tvirtinti, kad daugumos sodų bendrijų teritorijų žemėtvarkos planai pradėti tvarkyti pagal 1948 m. vietinę koordinačių sistemą privatizacijos pradžioje yra nebaigti, arba reikia perprojektuoti, kadangi įpusėjus privatizacijos procesui, priimtas toliaregiškas sprendimas keisti į 1963 m. LKS  koordinačių sistemą. Sprendimas nekaltas, o ekonominis efektas milžiniškas ir galimybės neribotos. Pasiginčijo s.b. “Baltas Gandras” ir dėl nesutvarkytos iki galo dokumentacijos nušluoti nuo žemės paviršiaus 30 metų tvarkyti 275 sklypeliai. Verslo vyrai jų vietoje jau susiprojektavo 70 kotedžų kvartalėlį. Vieta graži, Rokai, prie pat Kauno marių. Dėl tos pačios priežasties s.b. “Kedras” šiemet kalėdas šves be savo įregto tvenkinio ir 1,98 ha. atimtos teritorijos. Lietuvoje 220000 sodininkų sklypelių. Šiandieną už vieną 6 arų sklypelio permatavimą matininkai vidutiniškai prašo nuo 1000 iki 2000 litų. Sunku patikėti, bet girdėti, kai išskirtiniais atvejais derybos (skubos ar nesutarimų su kaimynais atveju) prasideda net nuo 4000 litų. Kai bandai dauginti 220000 sklypelių iš šių sumų, mano senutis kalkuliatorius užspringsta. O kur dar išlaidos derinant su žemėtvarkos specialistais, kad nereiktų  laukti laiminančio sprendimo pusmetį ar metus ir be reikalo nevaikytų, taip pat registravimo išlaidos registrų centre, perrašant mirus savininkui ar parduodant apvali suma notarui už notarinius veiksmus ir t.t.. Klondaikas ir ne kitaip. Į vieną milijardą sunkiai sutilpsime. Jei ir neteisus esu šiandien, tai dėl apimties darbų procesas vistiek tęsis daug metų  ir teisybė bus mano, jeigu nepadvigubės dėl infliacijos iki dviejų milijardų. Duok dieve, kad šitomis sumomis mūsų bėdos ir baigtųsi. Tikėtina, kad po 5 ar 10 metų gali atsirasti  būtinumas, vėl keisti matavimų sistemą. Ir protingas gi tas komjaunimo sekretorius A. Macaitis. Žinojo, kur eiti dirbti – Vilniaus apskrities žemės tvarkymo reikalus kuruoti.

  Kitas komjaunimo sekretorius A.Ignotas gavo žymiai kuklesnes pareigas - tik ūkio ministerijos sekretorius. Bet, turint galvą, galima ir čia neblogai organizuoti lengvo pelno medžioklę. Imi kuruot energetiką. Sumodeliuoji, pavyzdžiui, elektros tinklų privatizaciją. Netyčia palieki dalį elektros tinklo už privatizacijos borto ir atsiranda pagrindas veiklai. Su protingais vyrais prie bokalo alaus sumodeliuoji saviems naudingą jų išpirkimo tvarką. Protingiems vyrams leidi pasitvirtinti patiems perkamų tinklų vertinimo metodiką. Ir “vsio zakono”. Protingi vyrai tuo ir skiriasi  nuo eilinių, kad yra protingi ir žino ka reikia daryti. Valstybėje galiojantys įstatymai  sako, kad perkant reikia sumokėti už perkamą turtą. Tuo tarpu apsukrių vyrukų sukurtos metodikos leidžia įvertinti veikiančius ir duodančius pelną tinklus taip, kad vien tik 220000 Lietuvoje registruoti sodų bendrijų nariai , parduodami savo elektros tinklus, turi damokėti už parduodamą turtą pusę milijardo litų! O kur dar savivaldybių kaimo reikalų komitetų valdomi analogiški elektros tinklai? Keista, kodėl iki šiol apie juos tylima? Ar tik ne dėl to, kad už jų pardavimą antra pusė milijardo litų gali tekti iš biudžeto damokėti vyrukams? Valstybės ar savivaldybių biudžetui tai nėra dideli pinigai. Jie neinksčia kaip dauguma pensininkų sodininkų. Ką? Jie nepatenkinti? Nemoka? Pasigavai sodo bendrijos pirmininką, prikalbėjai ar prigąsdinai, kad ateityje viskas brangs, pažadi kad bus suteiktos lengvatos  ir pasirašo pardavimo sutartį. O toliau renovavai elektros tinklą, visus buvusius vartotojus atjungei ir prijungi jau kaip naujus vartotojus tik tada, kai sumoka iki tukstantėlio litų už prijungiamą galingumą, dar porą ar trejetą tūkstančių už tinklo renovavimą. Ką? Nemoka? Palikai atjungtą. Pacyps ir ateis susimokėti. S.b. “Pajiesys” šiandiena 70 sklypelių nebeturi teisės prisijungti prie savo lėšomis pastatytų elektros  tinklų, kiek s.b. “Slėnis” senų sodiečių šves šiemet kalėdas be elektros ir t.t.. Ir buves premjeras ir buves seimo pirmininkas mums žadėjo minėtų bendrijų atjungtiems sodiečiams šviesias kalėdas, bet vargšai nespėjo matomai, kad sprendimai persunkūs buvo jų jėgoms. Klausiant, kokiu pagrindu atjungtas 30 metų buvęs elektros vartotojas? Pasiskaitykit sekretoriaus paruoštą ir ūkio ministro patvirtintą išpirkimo tvarką. Joje juk leidžiama, pasikeitus turto šeimininkui, buvusius senus vartotojus perkrikštyti į naujus vartotojus. Taip, kad mielieji “vsio zakonno”. Milijardinis klondaikas ir tiek. Sakot, gali valstybės kontrolieriai papriekaištauti? Parypaujama apie hipotetinį globalinį sodiečių naudojamo galingumo didėjimą, apie nerealų sovietinį 3kw galingumo vienam abonentui palikimą, apie hipotetinę kritišką sodiečių tinklų būklę ir visi skėstelėje rankomis palieka šiuos klausimus ramybėje siūlydami sodininkams derėtis su monopolistais. Kokios tos derybos jūs tikriausiai įsivaizduojate.

  Keista, bet italų mafija tvirtai laiko savo rankose komunalinių atliekų surinkimo verslą Italijoje. Tikriausiai, ne veltui. Kodėl jų metodų nepritaikius Lietuvoje? Daug metų egzistavo komunalinių atliekų tvarkymo įmonės Lietuvoje. Jos augo, natūraliai plėtėsi, daugėjant atliekų, vystėsi ir pati surinkimo sistema. Akivaizdžiai matėsi pastangos patogiai aptarnauti vis daugiau gyventojų ir susidoroti  su didėjančiais atliekų kiekiais. Deja, padvelkė nauji itališki vėjai. Vyriausybė 2007.10.31d. nutarimu Nr. 1224 patvirtino valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą. Jo esmė, iki 2009 metų užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė – teikiama ne mažiau 95% kaimo ir miesto gyventojų, geros kokybės, prieinama (įperkama), atitiktų aplinkos apsaugos, sanhigienos ir kitus reikalavimus. Puiku ir reikalinga. Deja, yra tik vienas bet – tai įgyvendinti realiai įmanoma (ypač kaimo vietovėse) per penkis, o gal ir daugiau metų, jei tam skiriamos didelės lėšos.

  Ambicingas uždavinys ekonomiškai silpnoje valstybėje ir dar sunkmečio laikotarpiu. Kas finansuos sunkiai, stambiagabaritiniai, šiandien naudojamai technikai nepritaikytų vietinių kaimo gyvenviečių, sodų bendrijų kelių platinimą ir sutvirtinimą, begalės konteinerių aikštelių įrengimą ir t.t. Tokiais terminais tokias užduotis sugebėdavo įgyvendinti tik bolševikiniai ir maoistiniai režimai. Kokia kaina ir metodais buvo vykdomos panašios užduotys dar gerai prisimename.

  Artėja 2009 metų pradžia. Kai kurios sodų bendrijos gavo pirmuosius kalėdinius sveikinimuas. UAB “Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras” maloniai informuoja, kad reikia už kiekvieną sodo sklypelį sumokėti pagal pateiktą sąskaitą. Prienų rajone kas mėnesį po 2 litus, Varėnos  ir Lazdijų rajonuose po 20 litų per metus, Druskininkų rajone po 36 litus per metus ir t.t. Įdomios smulkmenos. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime pažymėta spausdinimo data 2008.11.14, bet mokėti reikia už laikotarpį 2008.10.01 – 2008.12.31. Tame pačiame pranešime tikrai įdomi rašliava. “Sumą galima apmokėti dalimis: už mėnesį, ketvirtį, pusmetį, metus, bet ne vėliau kaip iki nurodyto termino pabaigos. Informacija teikiama telefonu: Dėl atsiskaitymų, mokėjimo pranešimo tikslinimo – UAB Alytaus rajono atliekų tvarkymo centras – 831952978. Dėl paslaugos teikimo kokybės – UAB Dzūtra – 831960508. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų yra patvirtinta Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008m. kovo mėn. 27d. sprendimu Nr.T3-83”. “Vsio zakonno”. Atėję sodų bendrijų pirmininkai trenkia man ant stalo pranešimus ir pažaliavę keikiasi klausdami, ką toliau darysim? Matau, kad įvyko nesusipratimas, apraminu perkaitusį, ir surenku telefono numerį. Prisistatau bendrijos pirmininku ir maloniai mergaitei aiškinu, kad mums niekas paslaugos neteikė, atliekų nesurinkinėjo, matomai įvyko nesusipratimas. Be to norėčiau išsiaiškinti, ką reiškia įrašai “apmokestinamas plotas kv.m. – 122,00”, “Suma už mėnesį – 244,00”. “Rinkliavos dydis lt/mėn. – 2,00”. Atsakymas. “Parašyta labai aiškiai. Jūsų sode 122 sklypeliai, už kiekvieną po 2 lt per mėnesį. Ar kelius sutvarkėt, aikštelę konteineriams įrengėt? Praplatinsit, sutvarkysit kelius, įrengsit aikštelę konteineriams, tada informuokit – atvažiuosim pažiūrėti. O dabar prašom skubiai apmokėti sąskaitą. Laiku neapmokėsite, skaičiuosim delspinigius ir baudas”. Tonas pakeltas, net kartais su šauksmais . Matyt vargšei jau atsibodo lavina kvailų klausimų. Išdrįstu užduoti dar vieną klausimą. “Panele, bet mes esam sodų bendrija. Kiek surinkom, išleidom būtiniems darbams per sezoną. Viena, neturim iš ko apmokėti, antra, pagal sodų bendrijos įstatus ir sodų bendrijų įstatymą, neturim teisės apmokėti, kol nėra šios išlaidos patvirtintos bendrijos visuotiniame  susirinkime”. Atsakymas. “Čia jau jūsų problemos. Jūs esat juridinė organizacija. Kaip ir bet kuri įmonė privalot apmokėti. Jei nesugebat susirinkti mokesčių tiek kiek reikia, tai yra irgi jūsų problema. Didinkit mokesčius. Pasiskaitykite civilinį kodeksą, - paslaugos nemokamai neteikiamos. Siūlau susimokėti geruoju ir laiku”.Padedu ragelį. Apsiraminu. Kompiuteriu išsitraukiu pranešime minimą Prienų tarybos sprendimą Nr.T3 – 83. Skambinu dar kartą. “Panele, atsiprašau, bet šiuo sprendimu patvirtintu nuostatų 5 punkte parašyta, kad jūsų minėtos vietinės rinkliavos mokėtojai yra disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus). Pas mus sodininkų bendrijoje yra tik 57 nameliai, iš kurių keturi užkaltais langais ir durimis, jau keli metai juose niekas nebuvo net įėjęs. Dvylika sklypų dar iš viso nebuvo kam paskirti, t.y. be šeimininkų, tad kodėl už tuščius laukus turi kiti mokėti”. Panelė pakeltu tonu atsako. “Čia jūsų problemos. Mes neturim galimybių važinėti po sodus ir skaičiuoti,  kur kiek namų. Jūs pasitikrinkite, pusė iš tų kur stovi, dar net registrų centre neįregistruoti. Tai ką, ir iš jų nereikia rinkti?! Ir iš viso čia ne mano reikalas. Jums pateikta sąskaita ir prašom laiku apmokėti, o jei ne, aš jums viską paaiškinau...”. Telefono ragelis padedamas. Net ačiū už informaciją pasakyti nespėjau.

  Esu tarybinis produktas. Nugyvenau sistemoje, kai daug kas buvo įgyvendinama popieriuje statistinės ekvilibristikos pagalba. Puikuodavosi įspūdingi kukurūzų derliai, vidutiniai priemilžio skaičiai, lenkiantys pasaulines aukštumas, bet tai nelietė mano asmeninės piniginės. Buvo nemokamas cirkas ir tiek. Sunkiai, bet pradedu suvokti, kad naujas cirkas bus pagrįstas realiais skaičiais tai yra nuostoliais, kuriuos patyrė mano vargšė piniginė. Tai jau bus ne oro burbulai, o realus pagrindimas iki 2009 metų užtikrinti visuotinį, geros kokybės, prieinamą (įperkamą) komunalinių atliekų tvarkymą, paslaugų 95 %  ne tik miesto, kaimo, bet ir sodų bendrijų nariams. Iš kitos pusės mus moko džiaugtis atėjusiomis investicijomis iš užsienio. Mūsų atveju, į Alytų prieš 5 metus atėjo sena ir įžymi Vokietijos įmonių grupė “Tonsmeier”. Šiuo metu ji jau pilnai perėmė Alytaus, Prienų, Kaišiadorių, Šakių rajonus, pusę Kauno rajono, turi dalį akcijų Vilniaus AB “Švarus miestas” ir Klaipėdos AB “Švaros diena”. Truputį keistoka, kad skubama vis daugiau rajonų apimti, nors po 5 metų veiklos pačiame Alytaus mieste šiandieną dar nesurenkamos atliekos iš 9 tūkstančių privačių valdų. Jei neklystu, tai sudaro apie 20% Alytaus miesto. Keista, kodėl nei vyriausybė, nei seimo kontrolieriai nesistebi viena smulkmena t.y. kodėl komunalinių atliekų surinkimo paslauga pakeičiama tik į pinigų surinkimo paslaugą? Kodėl Prienų, Varėnos, Lazdijų ir kitų rajonų savivaldybių patvirtintose nuostatose pagrinde kalbama tik apie rinkliavų surinkimą, o iš esmės nieko apie atliekų surinkimo sistemą, ką įpareigoja vyriausybės nutarimas?

  Reikia pripažinti, kad ne visuose rajonuose yra taip tragiška. Kauno rajono patvirtintos taisyklės akivaizdžiai progresyvesnės. Ir atliekų sistema įpusėta įgyvendinti. Didelėse bendrijose, kur leidžia keliai ir laisvi plotai, jau nebe pirmi metai ganėtinai neblogai taisyklės vykdomos. Deja, yra daug smulkių bendrijų, kuriose ir siauri gruntiniai keliai ir aikštelėms įrengti tiesiog nėra vietos. Be to, kaip taisyklė, mažose bendrijose ir finansinės galimybės beviltiškos tokiems darbams atlikti. Labai liūdna, kad savivaldybė bei seniūnijos to nenori suprasti.Savivaldybė pasirodo gali neturėti lėšų, nors vyriausdybės nutarimai įpareigoja ieškoti finansinių galimybių šiai programai įgyvendinti arba paremti bendrijas. Lengviausia iš sodų bendrijų besalygiškai pareikalauti susirasti lėšas reikiamiems infrastruktūros vystymo darbams vykdyti valstybei priklausančios žemės teritorijoje ( sodų bendrijos “de jure” kelių ir žalių plotų teritorijas faktiškai nuomoja iš valstybės ). Vargu, ar vien tik besąlygiškais reikalavimais ir gasdinimais baudomis, klausimą pavyks išspręsti. Visiškai nesuprantama, kai iš biudžeto finansuojami valdininkai tikisi visuomeniniais pagrindais dirbantį pirmininką prigąsdinti, ir priversti išlupti iš sodiečių, kurių dauguma nedirbantys ir pensininkai, papildomas dideles sumas strateginių vyriausybės direktyvų įgyvendinimui. Ir jau tiesiog nepadoru, kai jokio atlyginimo negaunančiam pensininkui, sodo bendrijos pirmininkui grasinama uždėti 2000 litų  baudą už tai, kad jis negali išlupti iš bendrijos narių  pinigų, reikalingų atlikti monopolisto reikalavimų infrastruktūros darbams. Mielieji, pasiskaitykit civilinį kodeksą. Matomai tėra tikslas dalį surinkti  už suteiktą paslaugą, o kitą dalį rinkliavų būdu ir net baudų baudų pagalba. Jeigu grasinimai bus įgyvendinami ir pirmininkams bus pradėta išrašinėti po 2000 litų baudos, tai tenka labai susimąstyti...

Beje, panašūs gasdinimai ne be pagrindo. Dėl vietos stokos bent po vieną pavyzdėlį. Valstybinė mokesčių įnspekcija tikrina s.b. “Diemedis” buhalterinę apskaitą.Viskas tvarkoma tvarkingai bet buhalterė prie apmokėjimo VST už sunaudotą elektros energiją pagal pridedamą sąskaitą-faktūrą užmiršo išrašyti kasos išlaidų orderį. Pirmininkui iškart, be įspėjimo, išrašyta bauda 250lt. už nepakankamą sodo buhalterijos kontrolę... Kitas pavyzdėlis. Valstybinės darbo įnspekcijos  Administracinio Teisės Pažeidimo protokolas 2008. lapkričio 25 d. Nr.0738-0021. Įrašas: “Patikrinimo metu nustatyta, kad Sodininkų bendrijos “........” darbuotojai (beje pensininkei, kuri tebuvo pagal sutartį apiformita 2 darbo dienoms per savaitę) kasmetinės atostogos buvo suteiktos nuo 2008. rugsėjo 1 d., tačiau darbo užmokestis už kasmetines atostogas sumokėtas 2008. rugsėjo 1 dieną, t.y. darbo užmokestis už kasmetines atostogas sumokėtas ne pagal LR darbo kodekso 176 str. 2 d. nustatytą tvarką – prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Pažeistas – LR darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalis”. Už šį pažeidimą Administracinio Teisės Pažeidimo byloje Nr.ATPN 2256 nutarta pirmininkui skirti penkių šimtų litų bauda! Stulbina, bet šie kuriozai vyksta valstybėje, kai šimtams tūkstančių dirbančiujų neišmokami atlyginimai vėluoja mėnesiais ir net pusmečiu o vadovai nebaudžiami, kai įmonėse išplaunami ar nuo mokesčių nuslepiami milijonai o kaltininkų nerandama metų metais....

Daugelis mažesnių sodų bendrijų pirmininkų prašo  organizuoti atliekų išvežimą mažesnių gabaritų mašinomis, daug norinčių šeštadieniais, sekmadieniais susilaukti betarės atliekų surinkimo paslaugos, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Daugelyje sodų bendrijų, pastoviai gyvenantys sudarę individualias sutartis,  ir pagal grafiką numatytomis dienomis savo mažus individualius konteinerius atveža prie bendrijos vartų, kur juos ištuština operatoriaus mašinos. Jei operatorius pateiktų didesnius polietileninius maišus  su savo logotipais, į kurių kainą būtų įkalkuliuotos išvežimo išlaidos, tikrai pirmininkai sugebėtų jų nupirkti visiems , net ir retai atvažiuojantiems bendrijos nariams, ir išvežimo dieną prie vartų greta individualių konteinerių paliktus pilnus maišus be problemų galėtų išvežti operatorius. Deja, tiek savivaldybė, tiek “Kauno švara” net nesileidžia į kalbas apie tokias paslaugas. Matomai, jų visai nejaudina polietileno maišuose ir be jų besivoliojantys kalnai šiūkšlių pakelėse ir pamiškėse. Ypač siaubingai kažkodėl tam priešinasi “Kauno švara”. Suprantama. Tada operatorius gaus mokestį tik už išvežtą atliekų kiekį, o esant konteineriams, ypač ne sezono metu ar šiaip netikėtai prasidėjus darganoms, kai sodai apytuščiai, konteineriai pustuščiai pagal grafiką galima rinkti mokestį už oro vežiojomą iš sodų bendrijų. Ir statistikos skaičiai gražūs. Liūdna, kad nei savivaldybė, nei “Dzūtra”, nei “Švara” nenori pasiskaityti vyriausybės 2007.10.31 nutarimo Nr.1224 punkto 98.2.3, kuriame pasakyta: “Jeigu nėra techninių galimybių pastatyti specialius konteinerius arba jų naudojimas ekonomiškai netikslingas, taikyti kitas priemones ir būdus... surinkimas specialiais maišais...”. Tiesa “Švara” gudriai pasityčiojo iš šio punkto. Paruošė maišelius su savo logotipais prezervatyvo storio ir atsparumo, su užrašu 30ltr. Kaina 1 litas. Kažkodėl parduodama tik tiems, kurie sudarė sutartis ir apmokėjo už konteinerį. Kitiems norintiems jokiu būdu neparduodama. Nupirkom vieną pabandymui. Atsargiai bandėm pilti vandenį. Pripylus vos 10 ltr. vandens, jis sprogo. Tad ar ne kvailyste teigia ant jo užrašas 30 ltr.. Geriausiu atveju, jo tūris leidžia pernešti 30 ltr. oro.Itališki žaidimai ir tiek. Deja, šie žaidimai sodininkms brangiai kainuoja. Elementarūs paskaičiavimai pagal paskutinius įkainius rodo, kad vidutiniškai vienam sodo sklypui tenka apie 80 lt. mokestis už atliekų įšvežimą per metus. Tuo tarpu iki šiol sodų bendrijose administravimui, kelių , elektros tinklų, vandentiekio ir kitiems remontams buvo renkama vidutiniškai 60 – 70 lt. per metus už 6 arų sklypelį. Įdomu, kad ir tokiems mažiems tiksliniams mokesčiams esant, kasdien girdžiu begales skundų, kam šitokius mokesčius plėšia pirmininkai. Neužsidaro durys nuo narių iš sodų bendrijų, kuriose pirmininkai rinko didesnes rinkliavas nei vidutinės. Vagys, vagys, vagys... Deja, daugumoje atvejų nuvažiavus į tokias bendrijas, randi ir gražiau sutvarkytą aplinką, ir  tvarkingesnius kelius, ir su vandentiekiu nėra problemų. Ir belieka stebėtis, ne kodėl po tiek daug tikslinių mokesčių renka bendrija, bet kaip sugeba šios bendrijos su tokiais mažais mokesčiais tiek daug gerų darbų nudirbti. Tad kas bus kai pirmininkai pradės visas naujasias rinkliavas rinkti? O ir kaip jas surinkti? Nebent su gerbiamo buvusio seimo nario Šustausko išgirtuoju automatu.

  Visus šiuos kalėdinius apmastymus noriu jums pateikti, kad visi pagalvotume, kur mes einame ir kuo tai baigsis? Pasvajokim. Strateginėms vyriausybės užduotims įgyvendinti, kiekvienas sodo bendrijos narys privalo pakloti tiksliniams, iki šiol mokėtiems įnašams, po 70 lt., už bendrus sodo ribų ir sklypelių kadastrinius permatavimus po 2000 lt., už elektros tinklų atnaujinimą iki paskutinių šiandieninių europinių  standartų  po 2500lt., už atliekų surinkimą po 80 lt. ir dar tiek pat už aikštelių konteineriams įrengimą ir privažiavimo prie jų sutvarkymą. Sekantis strateginis uždavinys “Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo” įstatymas, kuris pilnai įsigaliojo nuo 2008. 07. 01. ir kuriam šiuo metu dar ruošiami poįstatyminiai aktai, įpareigojantis sutvarkyti  95% kaimo, sodų bendrijų ir miestų vartotojams vandentiekio ir nuotekų šalinimo kokybę pagal Europos standartus. Beje, sutvarkius vandentiekio ir nuotekų šalinimo įrenginius, juos turėsime perduoti vienam operatoriui, kuris turės visa tai eksploatuoti, tikriausiai ne už ačiū.  Šių tinklų perdavimą, kokia nors ūkio ar aplinkos ministerija be abejo organizuos pagal panašią tvarką, kaip ir elektros tinklus. Du vakarus trys inžinieriai pensininkai bandėm apytikriai skaičiuoti, bet pigiau kaip 2000 už geriamo vandentiekio ir 7000 už nuotekų valymo sutvarkymą vienam sklypeliui neišsiversti.

  Būtų galima dar tęsti, bet pakaks ir tiek. Sudedam: 70+2000+2500+80+80+2000+7000=13730lt.x220000 sklypų Lietuvoje=3020600000lt.

  Su šv. Kalėdom Jus sveikina Kauno susivienijimas “Sodai” ir linki ateinančiais metais paaukoti šiuos pinigėlius gražiems tikslams, įgyvendinti visus aukščiau išvardytus darbus, kad ateitis taptų šviesesnė ir naujuosius 2010 metus sutiktume ne tiktai gyvenant Europos sąjungoje bet ir naudojantis Europos standartus atitinkančiomis paslaugomis. Ilgų ir laimingų gyvenimo metų kolektyviniuose soduose.

  Liks tik vienas klausimėlis. Kieno ausys kišo už šitų pinigėlių? Ar po to nepaaiškės, kad mūsų gerovė suklestėjo amerikoniškų, itališkų, ar dar kokių nors  investicijų dėka?  Nori nenori tenka stebėtis monopolistų išradingumu ir strateginių mastymu.

Kauno susivienijimo “SODAI” pirmininkas R. Šeštakauskas