Po paskutinių šiurpą keliančių teisininko Kęstučio Čilinsko straipsnių apie LEO-lt pagimdžiusią sistemą, teisinėje valstybėje daugiau kalbėti nebereikėtų. Prokuratūra, STT, VSD, teismai atliktų savo priedermę valstybei ir po pusmečio laikraščiams beliktų aprašyti slogius praeities prisiminimus. Deja, Lietuvoje šiam scenarijui nelemta išsipildyti. Tuo tarpu monopolistas nesnaudžia ir ramiai kuria vis sudėtingesnius ir platesnių užmojų tikslus.

            Kadangi pats K.Čilinskas skeptiškai vertina šiuo metu galimybę sustabdyti, o naujasis premjeras po rinkimų iš viso samprotauja tik apie galimybę tobulinti monopolisto LEO-lt valdymą , racionaliai mąstant, belieka svarstyti kokios yra šios galimybės. Visi šiandien tekalba tik apie tai, kad valstybė pusvelčiui pardavė skirstomuosius tinklus VST už simbolinę pusės milijardo litų kainą, kurių vertė po privatizacijos sandorio iškart buvo perskaičiuota į pustrečio milijardo litų vertę .Tai būtų pusė bėdos. Daug milijardų per šiuos du dešimtmečius valstybės vyrai išgarino. Nesuprantama, kodėl visi šiandien tyli, kad aferos metu gudriai už borto buvo palikta dalis skirstomųjų tinklų, kuri sąmoningai priskirta savivaldybių ir sodų bendrijų priklausomybei. Įsiteisėjus sandoriui, jie buvo iškart prisiminti, nustatyta tvarka, pagal kurią jie turi būti monopolisto išpirkti esamos būklės. Bėda tik ta, kad tinklai sudarantys 5 ar 10 procentų dalį visų privatizuotų tinklų kiekio, pagal Ūkio ministro nustatytą tvarką ir monopolisto vienašališkai sudarytas ir jo paties pasitvirtintas metodikas, nesutrukdė monopolistui už jų “išpirkimą” pareikalauti vien tik iš sodų bendrijų tiek, kiek iš viso VST sumokėjo už visą sandorį t. y. apie pusę milijardo. Savivaldybių balanse, kokia tinklų dalis palikta, slepiama ir oficialių duomenų nėra, tačiau tikriausiai ne mažiau. Kalbant su savivaldybių asociacijos atstovais, paaiškėja, kad dėl nežinomų priežasčių, kiek savivaldybės (t.y. valstybė) turės damokėti VST už jų tinklų “išpirkimą”, kol kas niekas neskaičiavo. Matomai dėl to, kad valstybei damokėti monopolistui pusę ar gal ir visą milijardą bus lengviau nei pensininkams sodininkų bendrijų nariams 400-500 milijonų. O gal tylima tik dėl to, kad būtų mažiau triukšmo? Praeis ilgesnis laiko tarpas, viskas aprims ir vėl bus galima “pamelžti karvutę (t.y. valstybę)”.

            Paskutinius trejus metus tiek savivaldybių asociacija, tiek Lietuvos Sodininkų Draugija, atstovaujanti sodų bendrijas, dėjo daug pastangų, siekiant ištaisyti vyriausybės “klaidas”. Kauno susivienijimas “Sodai”, padedant Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Jonavos sodų susivienijimams surinko 8000 parašų ir kreipėsi į seimo pirmininką ir premjerą, prašydami pažaboti savivalę ir “nesusipratimus”. “Laisvo laikraščio” Nr. 42 sodininkai paskubėjo pasidžiaugti, kad seimas “išsigando” 8000 parašų ir paruošė Energetikos įstatymo pataisų projektą, pagal kurį savivaldybėms ir sodininkų bendrijoms priklausantys elektros perdavimo tinklai turėtų būti išperkami, vadovaujantis nebe pseudo metodikomis, o remiantis “Turto ir verslo vertinimo” įstatymu ir jo reglamentuota metodika. Tai reikštų, kad elektros tinklus gali įvertinti tik nepriklausomi licenzijuoti turto vertintojai, o šio įstatymo reglamentuotoje metodikoje nurodyta, kad veikiančių energetikos tinklų nusidėvėjimas negali būti didesnis nei 75 %. Vadinasi, nebegali būti kalbos apie neigiamą tinklų vertę ir milijardines priemokas, perduodant juosVST. Ačiū dievui, Seimas 2008m spalio mėn. 20 dieną prabalsavo už šį projektą ir, pasirašius Prezidentui įstatymą, beliktų tik jį įgyvendinti. Pasaka. Bet pasirodo liūdna pasaka ir su neaiškia pabaiga. Paslaptingos jėgos Energetikos įstatymo 28 straipsnio pataisas suformulavo sekančiai “Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai ir sodininkų bendrijoms nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai.... gali būti parduoti energetikos įmonei už kainą, nustatomą pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus....”. Vadinasi po trejų metų sunkaus seimo darbo, savivaldybių asociacija ir sodininkų bendrijos sužino, kad jų tinklai gali būti išpirkti pagal galiojančius įstatymus, bet gali būti ir neišpirkti. Ačiū partijoms, Vyriausybei ir Seimui už rūpestį ir įstatymas priimtas ir LEO LT laisvos rankos.

            Deja, tuo viskas nesibaigia. Žmogaus teisių gynėjas, buvęs Seimo narys K. Čilinskas kreipėsi į Prezidentą, kad šis nepasirašytų pateiktų Energetikos įstatymo pataisų, nes tai leidžia valstybės turtą t.y. savivaldybėms priklausančius elektros tinklus, parduoti monopolistui privatininkui ne už rinkos vertę, o už minimalią “Turto ir verslo vertinimo “ įstatymo metodikos reglamentuotą minimalią vertę. Lyg tai ir labai logiška. Jei taip būtų mastyta privatizuojant visus elektros perdavimo tinklus sandorio pradžioje, ir ekonominiu, ir teisiniu požiūriu būtų buve labai puiku. Deja dabar vėlu.

            Labai gerbiu teisininko K. Čilinsko nuomonę. Asmeniškai dalyvavau šio Energetikos įstatymo pataisų projekto svarstyme seimo Ekonomikos komitete dėl to, naudojantis proga, visų sodininkų vardu dėkoju K.Čilinskui, J.Veselkai, V.Poderiui Valstybinės Kainų ir Energetikos Kontrolės komisijos pirmininkui už pagalbą. Jei ne jų pasisakymai, sodininkų bendrijos tikrai nebūtų įtrauktos į šio įstatymo pataisų projektą greta savivaldybių. Tačiau K.Čilinsko iniciatyvos užblokuoti įstatymo pataisas negaliu suprasti. Viena, pateiktos Energetikos įstatymo pataisos tai žingsnis į priekį ir po pusmečio dėti pastangas įstatyme pakeisti žodžius “...gali būti...” žodžiu “...privalo..” yra 10 kartų lengviau nei kurti visiškai naują įstatymo pataisų projektą ir jį teikti balsavimui Seime iš naujo. Antra, nuoroda įstatyme, kad išperkami tinklai turi būti vertinami pagal ”Turto ir verslo vertinimo” įstatymą, jau pašalina galimybę Ūkio ar kitai ministerijai sudarinėti pseudo metodikas, kurios pridėtinę vertę sukuriančius ir pelną duodančius tinklus leistų įvertinti didžiule neigiama verte ir taip lupikauti monopolistui. Trečia, šie tinklai tikrai turėjo didesnę vertę rinkos sąlygomis nei bus paskaičiuoti pagal naująjį Energetikos įstatymą, bet tik iki jų privatizavimo VST, o dabar gerb. K.Čilinskai, juk rinkos nebeliko? Monopolistui parduotos visos grandys ir įrenginiai tarp elektros energijos gamintojo ir vartotojo o mums primestų smulkių daugybės tinklų galiukų nei įmanoma sujungti į atskirą sistemą, nei iš oro juos užmaitinti apeinant VST ir RST neliko net teorinių galimybių. Kas juos susidariusioje situacijoje gali turėti interesą pirkti? Rinkos sąlygomis prekė, kuri niekad neturės pirkėjo yra bevertė, vadinasi palikta monopolisto savivalei. Dar blogiau. Norėdami naudotis elektros energija, milijonas o gal ir daugiau piliečių, apart bendro tarifo už kilovatvalandę, privalo dabar papildomai apmokėti jiems dirbtinai primestų tinklų administravimą, remontą, eksploatacines ir nuostolių tinkluose išlaidas.

            De facto, šiandien vyriausybės manipuliacijų dėka, VST vieniems gyventojams tėra didmeninis elektros energijos tiekėjas tik aukštos įtampos tinklais, paliekant patiems papildomai pilnai dengti žemos įtampos tinklų eksploatacines išlaidas , o kitiems už tą pačią kainą pilnai tiekiama elektros energija ir aukštos, ir žemos įtampos tinklais. Bet juk konstitucijoje visiems piliečiams garantuojamos vienodos teisės be diskriminavimo naudotis ryšių, pašto, elektros energijos ir kitomis civilizacijos būtinybės. Ačiū dievui, kol kas už laiško pristatymą vienodai moka pilietis ir Vilniuje, ir Klaipėdoje ir tolimame kaime. Jei nebus civilizuotai išspręstas precedentas su diskriminacija valstybėje tiekiant visiems piliečiams elektros energiją už vienodą kilovatvalandės kainą, sekantis, seniai planuojamas, pašto ir kitų sistemų privatizavimas turės užkrečiantį pavyzdį pareikalauti iš atokiau gyvenančių piliečių papildomai apmokėti laiško pristatymą ir t.t.

            Beja, gerb. K.Čilinską noriu informuoti, kad šiandien beveik visų sodų bendrijų valdybos nesiginčydamos sutinka nemokamai perduoti VST savo elektros tinklus už galimybę gauti teisę pirkti elektros energiją už tą pačią kainą kaip ir miesto gyventojai be diskriminacinių papildomų priemokų žemos įtampos tinklų išlaikymui. Vargu, ar ir savivaldybės dar turi realių vilčių perduoti savo tinklus nedamokėdami VST už savo, dirbtinai atskirtus ir po kaklu kabančius vietinius elektros tinklus kaimo vietovėse. Labai bijau, kad jei prezidentas nepasirašys energetikos pataisų, tai tebus meškos paslauga daugeliui vartotojų. Kitaip sakant VST ir LEO-lt bus palikta galimybė toliau rinkti didžiulius pinigus už cirką, pavadinimu “elektros tinklų išpirkimas”. Todėl dristu daugelio sodininkų vardu kreiptis į prezidentą ir prašyti vistik pasirašyti Energetikos įstatymo pataisas nors jos ir nepilnai mus apgina.

            Gerb. K. Čilinsko motyvai dėl teikiamų Energetikos įstatymo pataisų, išdėstyti 2008. 10. 31 d. pasiūlyme, kad “...privačiai AB LEO LT ar jos kontroliuojamoms bendrovėms, įsigyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius energetikos objektus ne tokiais atvejais privaloma privatizavimo tvarka ir ne rinkos kaina, o apeinant privatizavimą, už kainą, nustatomą pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, vadinasi, apie 10 kartų pigiau rinkos kainos.

      Jei tokie objektai yra perduodami valstybės ar savivaldybės įmonei, t.y., valstybė išlieka šių objektų savininku, jų pardavimo kaina gali būti nustatoma pagal minėtus teisės aktus. Tačiau lengvatinių sąlygų taikymas privačioms įmonėms, pažeistų viešajį interesą, nes valstybė, perleisdama savo nuosavybę privatiems subjektams, negautu adekvataus atlyginimo, taip patirdama nuostolius. Toks reglamentavimas pažeidžia Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą bei valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus visuomenei naudos, efektyvumo ir viešosios teisės principus, pagal kuriuos valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą.” buvo logiški ir juridiškai teisingi tik prieš pradedant pradinį privatizavimo sandorį su VST. Tai būtų teisinga ir tuo atveju, jei visas tinklų privatizavimas būtų atšauktas ir peržiūrimas iš naujo. Deja, šiandiena traukinys nuvažiavęs toli. Jei sodininkai ir dalis kaimo gyventojų toliau visą gyvenimą turės prie bendros kainos už kilovatvalandę papildomai damokėti už žemos įtampos tinklų eksploatavimą, nuostolius juose ir jų administravimo išlaidas, tai vargu ar tai galima laikyti viešuoju interesu. Sodininkai tokio viešojo intereso tikrai neturi. Vargu ar tokį interesą turi ir valstybė. VST juristai ne iš kelmo spirti ir spąstus, paliekant dalį tinklų už borto pradinėje privatizavimo stadijoje, surezgė labai kvalifikuotai. Šį kart reikalą turime ne su Ostapu Benderiu.

           Pabaigai derėtų pasakyti, kad būtų nieko baisaus, jei nueinantis seimas desertui palieka vieną dviprasmišką, prieštaringą priimtą įstatymą. Šaunuoliai seime pasidarbavo analogiškai tobulindami ir kitus įstatymus. Pavyzdžiui. Pavyzdžiui 3 metus Seimas ruošė sodininkų bendrijų įstatymo pataisas. Atsitiktinumas, bet įdomus sutapimas, kad ir šio įstatymo irgi 28 straipsnio 1 p. sodininkai prašė sukonkretinti ir vietoj buvusios formuluotės “gali remti” įrašyti formuluotę “remia”. Po trejų metų daugybės svarstymų, mūsų prašymu, seimas patobulino šio 28 straipsnio 1p. ir po keletos teikimų pagaliau , paskutinėmis kadencijos valandomis prabalsavo už sekančius pakeitimus “Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdo viešąjį bendrijų teritorijų administravimą, statinių statybos kontrolę (šioje vietoje jungtukas bei pakeistas jungtuku ir) viešosios tvarkos priežiūrą (šioje vietoje kabliataškis pakeistas kableliu) turėdamos tikslą plėtoti ir puoselėti mėgėjišką sodininkystę bei jos tradicijas, (šioje vietoje atsiranda du nauji žodžiai “žmonių poilsį”), gali remti bendrijas, jų susivienijimus ar draugijas, siekiančias tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti mėgėjiškus sodus ir jų kraštovaizdį, saugant gamtą (šioje vietoje jungtukas ir pakeistas kableliu) auginti žemės ūkio produkciją (šioje vietoje jungtukas bei pakeistas kableliu ), tvarkyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus...” toliau be pakeitimų. Ir kas gali pasakyti, kad seimas nedirbo. Viename punkte padaryti net penki pakeitimai, tik sąmoningai ar per klaidą kaip buvo “galima remti” taip ir liko “gali remti”.

            To paties 28 str. 4 punktą pakeitė žymiai rimčiau. Buvo: “Bendrijoms remti savivaldybėse (šis žodis pakeistas į “savivaldybėje”) gali būti sudaroma specialioji programa. Jos sudarymo ir lėšų panaudojimo tvarką nustato savivaldybės institucijos”. Toliau punktas iš esmės papildytas ištisa sakinio dalimi “atsižvelgdamos į sodininkų bendrijų pageidavimus”. Deja, vėl esmė “gali būti” ir toliau palikta “gali būti”. Šio 28str. pataisos buvo svarstomos dėl to, kad savivaldybėms trūksta lėšų ir dėl to , kad “gali būti” reiškia, kad “ gali ir nebūti”, savivaldybės neremia sodininkų bendrijų net būtiniausių infrastruktūros priežiūros darbų, kelių remonto ir t.t., nors tai yra savivaldybės nuosavybė. Kaip jums atrodo, ar po šių pakeitimų padidės savivaldybių parama sodininkų bendrijoms? Vargu.

            Paradoksas, bet buvęs neįgalus seimas savo atlyginimus pasidvigubino iš pirmo svarstymo ir iš esmės be jokių “gali būti”. Taip ir lieka neaišku, ar savokos “gali būti” naudojamos dėl neįgalumo, ar tai tėra dūmų priedanga, kai reikia priimti įstatymą, kuris paliktų laisvę LEO LT ir kitų monopolistų bei valdininkų veiksmams o vargstantiems suteiktų gerėjimo iliuziją. Ar tik ne dėka tokių dviprasmybių priimtuose įstatymuose ,leidžiama voliuntaristiškai veikti valdininkams ir monopolijoms? Ar galima stebėtis, kad kuo daugiau kalbama apie korupcijos pažabojimą, deja ji nenumaldomai didėja geometrinės progresijos tempais?

                                                        Kauno susivienijimo “SODAI” pirmininkas

                                                        R. Šeštakauskas