Seimas dar tik svarsto, o Kauno rajono savivaldybės taryba dar vasarą sodų bendrijas atleido nuo 2011 m. žemės nuomos mokesčio už bendro naudojimo žemę. Tai buvo maloniausia žinia įvairių problemų varginamiems sodininkams. Jas šeštadienį Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo ,,Sodai“ sodininkų bendrijų pirmininkai gvildeno tradicinėje konferencijoje. Pasidžiaugti sodininkų pasiekimais, pasidalinti rūpesčiais ir išklausyti bėdų atvyko Seimo nariai Kęstutis Daukšys, Almantas Petkus ir Rokas Žilinskas, žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas, Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojai Petras Mikelionis ir Antanas Makarevičius, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis, Kauno rajono aplinkosaugos agentūros vyr. specialistas Giedrius Valiukevičius, žurnalo „Rasos“ redaktorė Rasa Žemaitienė.

1949 metais Kauno rajone buvo įkurta pirmasis sodas ,,Rūta“. Būtent mūsų krašte prasidėjo sodų ir sodų bendrijų istorija. šiandien Kauno rajone yra 160 sodų bendrijų, kuriose –25 tūkstančiai sklypų. Kauno susivienijimo ,,Sodai“ pirmininkas Romualdas šeštakauskas sakė, kad važinėjant po sodus matosi, kad jie gražėja, puošiasi ir keičiasi. Konferencijos metu apdovanoti Kauno rajono savivaldybės ir Kauno susivienijimo organizuotos apžiūros-konkurso ,,Mėgėjiški sodai – 2011 m.“ nugalėtojai. šiemet tradicinėje apžiūroje dalyvavo bei įsteigė prizus ir žurnalas „Rasos“.

Aplankiusi Kauno rajone įsikūrusias 39 sodų bendrijas, apžiūrėjo 79 atrinktus sklypus ir paskelbė 10 nugalėtojų sodų sklypų nominacijoje, išrinko 3 pavyzdines sodų bendrijas.

Kauno rajono sodų bendrijų ir jų sklypų apžiūros-konkurso :Mėgėjiški sodai-2011m.“ laureatais tapo Vilma Sungailienė (s. b. „žuvėdra“), Elena ir Kęstutis Vaškeliai (s. b. „Pamiškė“),Virginija ir Arvydas Misiūnai (s. b. „Lagūna“), Virginija ir Vilimas Urbonai (s. b. „Margupis“), Borisa ir Vladas Balandžiai (s. b. „Pajūris“), Vaidas Druktenis (s. b. „Lelija“), Vida ir Valdas Sadauskai (s. b. Beržotas“), Kazimiera ir Jonas Motiejaičiai (s. b. „Diemedis“), Irena Zdanavičienė (s. b. „Skardis“) ir Stasė Umbražiūnienė (s. b. „žasma“).

Pavyzdinėmis sodų bendrijomis šiais metais pripažintos: „Skardis“ (pirmininkė Julija Bukauskienė), „žasma“(pirmininkas Algirdas Kirša) ir „Monolitas“ (pirmininkė Angelė Bagdonienė).

Komisijos pirmininkas, mero pavaduotojas Antanas Makarevičius sakė, kad apžiūroje dalyvavo pirmą kartą ir buvo nustebintas, kaip pavyzdingai mažučiuose žemės lopinėliuose tvarkosi sodininkai. „Pamačiau daug širdžiai mielų kampelių, kuriems žmonės atiduoda visą savo laisvalaikį“, - sakė A. Makarevičius.

Konferencijoje taip pat aptarta gatvių pavadinimų ir adresų suteikimo eiga, bendrijų kelių išpirkimo ir perdavimo savivaldybėms aktualijos, elektros tinklų išpirkimo eiga ir realūs rezultatai, kadastriniai matavimai ir naujausi pakeitimai teisiniuose aktuose.

„Sodų bendrijose yra 10 tūkstančių kilometrų vidinių kelių. Iš kur savivaldybės paims pinigų jiems sutvarkyti?“, - retoriškai klausė R. šeštakauskas. „Savivaldybė dar neinventorizavo vietinės reikšmės kelių, kurių Kauno rajone yra per 1700 kilometrų. Inventorizuoti 1 kilometrą kainuoja apie 1000 litų, todėl kalbėti apie sodų kelių inventorizaciją kol kas sudėtinga“, - sakė Administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis.

Tačiau Savivaldybė pagal galimybes sodininkų nepamiršta: šiais metais tęsiami kelio Rykštynė–Peleniai asfaltavimo darbai, tam skirta 92 tūkst. litų, įrengta vandens pralaida kelyje į s. b. „Atžala“ Domeikavos seniūnijoje (22 tūkst. litų), rekonstruota Samylų seniūnijos kelyje į Laumėnų kaimą (28 tūkst. litų).

Sodininkai turėjo pretenzijų Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriui dėl gatvėvardžių ir adresų suteikimo. Tiesa, ne visos jos buvo pagrįstos.

2010 m gatvėvardžiai suteikti apie 160 gatvių (iš jų apie 50 sodininkų bendrijose), šiemet - apie 1600 gatvių (iš jų apie 800 sodininkų bendrijose). Pernai suteikta apie 7300 adresų (iš jų apie 4400 sodininkų bendrijose), 2011 metais - apie 12600 adresų (iš jų apie 9200 sodininkų bendrijose). „Kai tokie krūviai, reikia atsižvelgti ir į žmogiškąjį faktorių“, - Savivaldybės darbuotojus teisino R. šeštakauskas.

Jis negalėjo gražių žodžių Savivaldybei dėl geranoriško ir civilizuoto atliekų tvarkymo. Vieni rajonai bylinėjasi teismuose, kiti už atliekų išvežimą ima 9 kartus brangiau nei Kauno rajonas. Be to, 23 sodų bendrijoje netrukus bus pastatyta po vieną antrinių žaliavų rūšiavimo kompleksą, o sodų bendrijoje „Gervėna“ – du. Mokėti už antrinių žaliavų išvežimą sodininkams nereikės.