Privatizuojant VST, nuošalėje liko sodininkų bendrijose kelis dešimtmečius buvę elektros tinklai. Martyno Vidzbelio nuotr.

Artimiausiu metu Seimas skubos tvarka ketina papildyti kelis įstatymus ir elektros skirstomųjų tinklų bendrovėms suteikti išskirtinę galimybę pasipinigauti. Lietuvos sodininkų bendrijos iš viso turi apie 200 tūkst. sklypų. Padauginkime šį skaičių iš 2 ar 3 ir sužinosime, į kiek kišenių naujieji energetikai įkišo savo rankutes. Ko ten ieško? Apytiksliu skaičiavimu, jie iš sodininkų tikisi išgręžti nuo 520 iki 750 mln. litų.

Sveiku protu nesuvoksi

Tai, kas vyksta tarp valstybės ir VST bei Rytų skirstomųjų tinklų (RST), pastarosioms perduodant sodininkų bendrijų elektros tinklus, sveiku protu suvokti sunku, o gal net neįmanoma.

Tarkime, senienų turguje pirkėjas (VST arba RST) su pardavėju (sodininku) derasi dėl ne itin vertingos kėdės. Pirkėjas klausia, kiek ta kėdė kainuoja. Pardavėjas paprašo 50 litų. Pirkėjui kėdė patinka, tačiau jis gudrus, todėl neišsiduoda: „Prasta kėdė, įskilusi, šiek tiek suklypusi. Ją atnaujinti man brangiai kainuos. Taigi duok man 70 litų remontui ir aš ją iš tavęs nupirksiu už 50 litų.“

Jeigu taip pasiūlytumėte realiame gyvenime, pardavėjas geriausiu atveju jus pavadintų keistuoliu, o blogiausiu – bepročiu. Tačiau būtent tokia prekybos tvarka nustatyta skirstomųjų tinklų bendrovėms, iš sodininkų bendrijų perkančioms elektros tinklus.

Privatizacija aplenkė

Privatizuojant VST, nuošalėje liko sodininkų bendrijos, kurių teritorijose jau kelis dešimtmečius veikė elektros tinklai. Soduose įrengti elektros tink lai tarsi prarado savininkus. Todėl 2003 m. gruodžio 3 d. ūkio ministras Petras Čėsna pasirašė įsakymą dėl sodų bendrijose esančių elektros tinklų perdavimo ar pardavimo. Jame numatyta, kad elektros vartotojai sodininkai savo lėšomis iš pradžių turi įsiteisinti šiuos tinklus, o tada juos energetikai nupirktų. Įteisinti kainavo nepigiai.

Pasak Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininko Romualdo šeštakausko, kiek vienas sodininkų bendrijų narys už advokato paslaugas teisme, geodezininkų darbą, turto vertinimą ir kitas paslaugas vidutiniškai paklojo po 450 litų, taigi 200 tūkst. sklypų savininkų visi kartu suplojo apie 90 mln. litų. Daugelis tikėjosi šias išlaidas atgauti, juk skirstomieji tinklai ministrui buvo lyg ir pažadėję elektros tinklus iš sodininkų nupirkti. Tačiau atsitiko kitaip.

VST surado spragą

VST savininkai netrukus atrado galimybę pasinaudoti susidariusiomis aplinkybėmis. Jie netikėtai pareiškė neketinantys šių elektros tinklų pirkti. Kodėl? Neapsimoka. Pirksime tik už mums naudingą kainą. Gerai, sodininkai sutiko derėtis. Tačiau nežinojo, kad VST vyrukai ne iš kelmo spirti. Sodininkų bendrija „Taurabudė“ naiviai tikėjosi parduoti tinklus už rinkos kainą.

Energetikų atsakymas pribloškė. VST Kauno regiono komisijos pirmininkas Kęstutis Maskolaitis sodininkams pranešė, kad 36 sklypų bendrijos elektros tinklų vertė yra... neigiama, t. y. minus 93 454 litai. Taigi VST elektros tinklus nupirktų, jeigu sodininkų bendrija naujiesiems energetikams tiek sumokėtų. Daugelis bendrijų, VST vertinimu, tiesiog paskandintos skolose. Pavyzdžiui, Telšių sodininkų bendrija „Draugystė“ už savo elektros tinklų „pardavimą“ VST turėtų sumokėti 2,4 mln., Klaipėdos „Minija“ – 2,9 mln., Kauno „Gaiženėliai“ – 939 tūkst. litų ir t. t.

Remdamiesi sodininkų bendrijos „Taurabudė“ duomenimis, suskaičiuojame, kad vieno sodo sklypo savininkas energetikams turėtų vidutiniškai primokėti 2596 litus, o nugręžus visus 200 tūkst. sklypų jau galima gauti beveik 520 mln. litų. Milijonų! Tai, žinoma, apytiksliai skaičiai.

Centas prie cento sukrauna milijonus

Kol valdžios virto, sodininkai surado aktyvius verslininkus, kurie su malonumu nupirktų sodininkų bendrijų elektros tinklus. Ir dar nemažai sumokėtų.

Vienas VL kalbintų verslininkų tam pasirengęs skirti per 5 mln. litų pirmuoju etapu. Tačiau jis supranta, kad ateityje tektų dirbti su gudriais naujaisiais energetikais. Todėl verslininkas teisėtai nori lygios konkurencijos. Pagrindinė sąlyga – teikti elektros energijos skirstymo paslaugą žemos įtampos tinklu.

Vyriausybė viešai šios paslaugos kainos neskelbia. Tačiau VL žiniomis, kurių energetikai nepaneigė, 1 kWh kainos dalis už skirstymo paslaugą šįmet siekia 8,9 ct, kai vidutinė elektros gamybos kaina – 12,57 ct.

Tačiau pagal Energetikos įstatymą elektros energiją skirstyti gali tik licenciją turinti įmonė. šiuo metu tokias licencijas turi tik VST ir RST. Kas jas suteikia? Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Tačiau Komisija nė neketina kuriai nors kitai bendrovei suteikti licencijos skirstyti elektros energiją. Tokie leidimai skiriami tik „geriems vyrams“. Tik jie turi teisę nuo kiekvienos kilovatlavandės nusiurbti į savo kišenę beveik po 9 ct. Centas prie cento per metus sukrauna įspūdingas sumas.

Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininko skaičiavimu, 2008 m. už nesuteiktas paslaugas sodininkų bendrija „Baldininkas“ energetikams permokėjo 10 553, „Skardis“ – 21 401, Klaipėdos „Dituva“ – net 423 492 litus ir t. t. Beje, šalyje veikia 1800 sodininkų bendrijų. Skirstomieji tinklai nepateikia duomenų, kiek iš viso sodininkai permokėjo už elektros energiją, tačiau galime numanyti, kad suma įspūdinga.

Monstrams palankus įstatymas

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas dar vasarą tikino, kad sodininkų problemos dėl elektros energijos tiekimo yra pagrįstos ir turi būti išspręstos dar šiais metais. Iki metų pabaigos likus mažiau kaip mėnesiui pradeda aiškėti, kad pažadai ne tik liks neištesėti – sodininkai dar kartą gali būti apgauti. O sumos juk milžiniškos.

Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas R.šeštakauskas apstulbo išvydęs jau Seimui pateiktus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos įstatymų projektus.

„Pavarčiau ir supratau, kad valdžios palankumas naujiesiems energetikams nepasikeitė. Projektas akivaizdžiai palankus elektros energijos skirstomiesiems tinklams. Nors energetikos ministras viešai pasisako prieš monopolijas, tačiau įstatymo projekte pirmenybė palikta dviem monstrams – VST ir RST“, – sako R.šeštakauskas.

VL žiniomis, įstatymo projektas šią savaitę bus pateiktas skubos tvarka svarstyti Seimui. Kuriamas naujas monstras – Komisija – iš esmės atliks naujos ministerijos vaidmenį. Pagal Energetikos ministerijos parengtą įstatymo projektą, Komisija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto, taip pat... iš energetikos ir kitų Komisijos reguliuojamų įmonių atskaitymų nuo pajamų, gaunamų iš reguliuojamos veiklos.

Taigi kuo didesnes elektros kainas nustatys Komisija, kuo daugiau pelno turės energetikai, tuo daugiau pajamų uždirbs naujoji įstaiga. Įstatymo projekte net numatyta Komisijos finansavimo tvarka: kiek atskaitymų ir kada energetikos įmonės privalės pervesti į Komisijos sąskaitą. Taigi kontroliuojančią organizaciją finansuos kontroliuojamieji.

Be kita ko, pagal įstatymo 5 straipsnį Komisija bus visiškai nepriklausoma. Jokia valstybės, savivaldybės institucija, įstaiga ir joks valstybės pareigūnas jai negalės duoti privalomų nurodymų. Į Komisijos glėbį ketinama atiduoti Valstybinę energetikos inspekciją, kuri iki šiol vykdydavo elektros tinklų techninę priežiūrą.

Taigi šiuo įstatymu iš esmės kuriama nauja institucija, turėsianti ministerijos lygio įgaliojimus. Ar svarstydami įstatymą Seimo nariai naujus pasiūlymus įvertins korupcijos požiūriu? Juk akivaizdu, kad tokios galimybės beribės.

Pataisos kvepia afera

Valentinas Mazuronis, Seimo narys

Sakau tiesiai šviesiai: skirstomųjų tinklų bendrovėms suteikiama galimybė apiplėšinėti paprastus žmones. Energetikos ministras suprato grėsmę ir iš pradžių palaikė skriaudžiamus sodininkus, tačiau pastaruoju metu kažkas pasikeitė. Energetikos ministerija nutraukė visus susitarimus ir parengė sodininkams nepalankias Energetikos įstatymo pataisas. Seimo paprašyta skubos tvarka šį įstatymą priimti iki metų pabaigos. Mano žiniomis, vyksta energetikų įtakos persiskirstymas. Kvepia didele afera.

Nepritariame ketinimui naikinti inspekciją

Vytautas Miškinis, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos l. e. p. viršininkas

Prieštaraujame ketinimams Valstybinę energetikos inspekciją perduoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos globai. Įteisinus tokius ketinimus Valstybinė energetikos inspekcija iš esmės būtų sunaikinta. Labai padidėtų tikimybė inspekciją paversti politinės kovos įrankiu. Be to, neatliktas išplėstinis teikiamo įstatymo projekto vertinimas korupcijos aspektu. Esu įsitikinęs, kad valstybinės energetikos