Premjerui Andriui Kubiliui.

 (iš sodininkų kreipimosi į premjerą 2010 sausio 16 d. )

Dešimt metų vyksta lokaliųjų elektros tinklų išpirkimo cirkas. Elektros energijos kaina nediferencijuojama sodininkams, kadangi jų tinklus pastoviai žadama artimiausiu laiku išpirkti. Kreipiamės į Jus kaip fiziko išsilavinimą turintį Premjerą ir Seime geriausiai suvokiantį energetikos ūkio specifiką. Jūs gerai suprantate, kad pusantro tūkstančio lokaliųjų žemos įtampos elektros tinklų eksploatacijai reikalingos didelės lėšos, kurias neteisėtai pasisavina energetikai. Esant daugiametei dviprasmiškai situacijai ir lėšų stygiui, tinkamos tinklų priežiūros tikėtis neįmanoma, kas energetikoje yra neleistina.

 Siekiant užglaistyti diskriminaciją , tiksliau viešą apvogimo įteisinimą, vykdoma kvailinimo ir supriešinimo politika pastoviai šaukiant, kad, išpirkus sodininkų tinklus, reiks kelti elektros energijos kainas šių tinklų renovavimui. Labai prašome Jūsų kvalifikuotai visiems išaiškinti, kad sodininkai teikiamomis pataisomis neprašo išpirkti savo tinklų. Prašo tik vieno, kad kiekvienas sąžiningai susimokėtų už jam suteiktas paslaugas. Daugelį metų “de facto” sodininkai mokėjo ir moka už jiems nesuteikiamas paslaugas t.y. žemos įtampos tinklų eksploataciją ir jų administravimą po 9,1 ct/kWh.(2009 m. antro pusmečio duomenimis). Jei dabar šaukiama, kad atstačius teisingumą ir sodininkus atleidus nuo šio mokesčio, likusiems reikės kelti elektros energijos kainas, tai akivaizdžiai pripažįstama, kad sodininkų sąskaita vyksta kryžminis subsidijavimas kitų buitinių vartotojų. Kryžminį subsidijavimą ir diskriminaciją griežtai draudžia Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2003/54/EB ir Direktyva 2009/72/EB. Ar būtina mums juokinti pasaulį šaukiant, kad kreipsimės į Strasbūro teismą ieškoti teisybės?

 Seimo rytiniame plenariniame posėdyje 2009-12-22, kai buvo nubalsuota už Roko Žilinsko pateiktą įstatymo 16 straipsnio 2 dalies pataisą dėl kainos diferencijavimo sodininkams, viskas lengvai išsisprendė. Gerb. Premjere, ar buvo verta dėl šios palankios sodininkams pataisos vakariniame plenariniame posėdyje blokuoti viso 16 straipsnio priėmimą? Toks sprendimas iškraipė dabar priimto įstatymo visą bloką kainų reguliavimo straipsnių.

 Jūsų išdėstyti seimo plenariniame posėdyje motyvai nei konkretūs, nei pagristi: “Ar priimsim, ar nepriimsim, mes galim pasirinkti vieną ar kitą variantą, bet sutarkime, kad iki liepos 1 d. mes tą sodų problemą vienaip ar kitaip išsprendžiam. Arba dabar priimam pataisą, arba galbūt nelabai žinodami, ar jinai yra tinkamai suredaguota, neskubam priimti, bet įsipareigojam, priimam protokolinį sprendimą, ir Vyriausybė įsipareigoja kartu su Ekonomikos komitetu parengti ramia, šalta galva reikalingas pataisas, kad būtų išspręstos sodų problemos. Tai aš siūlau. Bet jeigu sutariam, kad nuo liepos 1 d. tą sprendimą įgyvendinsime, tai ir sutarkime, kad nuo liepos 1 d. bus įgyvendintos tokios taisyklės, kurios išspręs tą sodų problemą. Galime dabar priimti tokią pataisą, bet ji bus įsigyvendinama nuo liepos 1 d., jeigu ji bus bloga, mes ją turėsime taisyti, arba galime priimti protokolinį sprendimą su pavedimu Vyriausybei ir Ekonomikos komitetui artimiausioje sesijoje pateikti pataisą dėl sodų, ją atskirai apsvarstyti ir išspręsti. (premjero kalba seimo plenariniame posėdyje netaisyta)”.

Lokaliųjų elektros tinklų problemos tęsiasi dešimtmetį ir tęsis dar daug metų, kol nebus teisingai diferencijuojama kaina! Kokiu tikslu Jūs torpedavote Seime Roko Žilinsko 16 straipsnio2 dalies įstatymo pataisą, už kurią nubalsavo 59- už, 3-prieš ir 47-susilaikė mums lieka paslaptis.

 Žadėtos pataisos svarstymas Seimo Ekonomikos komitete

(posėdis 2010 m. spalio 20 d. Nr. 108-P-35)

Svarstymui Lietuvos Sodininkų Draugija nebe pirmą kartą Energetikos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį papildyti sekančiomis nuostatomis: “Energetikos įmonės iš vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų, skirtų energijai perduoti ir (ar) skirstyti savininkai, privalo tartis dėl energetikos įmonės (operatoriaus) siūlomų išpirkimo sąlygų ir terminų. Lokaliojo tinklo savininkas, atsisakius pardavimo sandorių dėl siūlomų nepriimtinų sąlygų juos toliau eksploatuoja teisės aktų nustatyta tvarka, o operatorius iš visuomeninės energijos kainos tarifo eliminuoja skirstymo paslaugos šiais tinklais kainos sudedamąją, kuri paliekama naudoti pagal paskirtį tinklų eksploatacijos ir renovacijos užtikrinimui vartotojui.” “Energetikos objektai parduodami energetiko įmonei už kainą, nustatomą sutarties šalių susitarimu atsižvelgiant į nepriklausomų vertintojų nustatytą bendrai naudojamų energetikos objektų realią vertę išpirkimo metu”.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pasiūlė pritarti teikiamoms pataisoms motyvuodamas, kad analogiška nuostata dėl telekomunikacijų tinklų išpirkimo buvo įtvirtinta Telekomunikacijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje. Pastarojoje dalyje buvo nustatyta, kad akcinė bendrovė “Lietuvos telekomas” išperka telekomunikacijų tinklus, įrengtus vartotojų lėšomis, Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas , vertindamas minėtos nuostatos atitiktį Konstitucijai, 1999 m. spalio 6 d. nutarime pažymėjo, kad “šia norma “Lietuvos telekomas” įpareigojamas atsiskaityti už vartotojų lėšomis įrengtus ir jo eksploatuojamus telekomunikacijų tinklus”. Be to, nutarime konstatuota, jog “akcinei bendrovei “Lietuvos telekomas” atsiranda konkreti prievolė atsiskaityti, jeigu atitinkamų telekomunikacijų tinklų savininkai išreiškia valią perleisti juos šios bendrovės nuosavybėn. Skandinavų monopolistas buvo ne toks įžūlus kaip nacionalinis energetikos monopolistas. Jis neįsivaizdavo kaip galima nevykdyti Konstitucinio Teismo nutarimų. Telekomunikacijų tinklai įrengti už vartotojų lėšas buvo per metus išpirkti ir užmiršti.

 Energetikos viceministras A. Darulis 2010-10-20 d. posėdyje ramiai paiškino , kad patvirtinus sodininkų teikiamą pataisą atsirastų precedentas, nes tai aktualu ne tik sodininkams. Jis konstatavo Lietuvos Vyriausybės ir Energetikos ministerijos poziciją, kad Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai nėra tinkama priemonė Įstatymo projekte lydimuose dokumentuose nurodytai problemai spręsti !? Vadinasi, tiek Vyriausybės tiek Energetikos ministerijos nuomone atlygio už sodininkų parduodamus elektros tinklus klausimai ir toliau turi būti sprendžiami ne Įstatymais, o poįstatyminiais aktais, leidžiamais ministerijos ar kitų institucijų. Sodininkų atstovo pasisakymas buvo nutrauktas, matomai dėl laiko stokos. Komiteto nariui J. Razmai pasiūlius nebegaišinti laiko , nutraukti svarstymą, balsuoti ir atmesti siūlomas pataisas, verdiktas buvo žaibiškai priimtas – atmesti. Prieš, gindami vartotojus, balsavo tik K. Daukšys ir J. Veselka. Kiti D. Budrys, V. Bacevičius, A. Endzinas, K. Kuzminskas, J. Razma, R. Sinkevičius, V. Valkiūnas, B. Vėsaitė sąžiningai įvykdė pareigą ginti savo maitintojus - energetikos monopolistus.

Sodininkams belieka padėkoti Premjerui už 2009 gruodžio 22 duoto pažado spręsti elektros energijos kainos diferencijavimą sodininkų bendrijoms iki 2010 liepos 1d. įvykdymą, t.y. sprendimą nusispjauti į vartotojų teisių gynimą.

 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. rugsėjo 29 d.

 NUTARIMAS

Atsitiktinai taip jau sutapo, kad dėl šių klausimų išaiškinimo 2008 m. lapkričio 6 d. į Konstitucinį Teismą kreipėsi senosios kadencijos 35 Seimo nariai. Pareiškėjų prašyme vienas iš klausimų, ar Elektros Energetikos įstatymas inter alia neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4, 5 dalims, konstituciniam valstybės principui ta apimtimi, kuria, pasak jo, prijungiant vartotojo įrenginius prie skirstomųjų tinklų nėra nustatyta prievolė atsiskaityti su vartotojais, išreiškusiais valią perleisti jų lėšomis įrengtus infrastruktūros objektus juos eksploatuojančio monopolininko nuosavybėn, t. y.energetikos įmonės nuosavybėn. Matomai tokia buvo dangaus valia, kad šis išaiškinimas gimė sodininkams tinkamiausiu momentu, t. y. prieš lemtingąjį Seimo Ekonomikos komiteto posėdį. Verta pacituoti keletą Konstitucinio Teismo šiame nutarime išdėstytų išaiškinimų.

IV dalies 2.2 punktas …”Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti; asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau, kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, tai turi būti daroma įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu”.

IV dalies 2.5 punktas…”interesų apsaugos užtikrinimo imperatyvas suponuoja ir tai, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų sudarytos prielaidos kiekvienam vartotojui gauti elektros energiją nediskriminacinėmis sąlygomis, visiems vartotojams elektros energija būtų tiekiama saugiai ir patikimai; kainų ribų nustatymas yra vienas iš būdų ginti vartotojų interesus, tai inter alia taikytina ir elektros energijos vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo srityje; įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu apibrėžti elektros energijos kainų ribų nustatymo kriterijus( Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas).

IV dalies 4 punktas ….”Konstitucinis teisės principas yra susijęs su konstituciniu valdžių padalijimo principu, inter alia įtvirtintu Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, todėl Seimas neturi teisės pavesti Vyriausybei ar kuriai nors kitai institucijai įgyvendinti jo konstitucinę kompetenciją (konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).

Šiame Konstitucinio Teismo nutarime aiškiai pasakyta, kad Lietuvos Respublikos Elektros Energetikos įstatymo kai kurios nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3,5 dalims, konstituciniam teisės valstybės principui. Eilinį kartą išaiškinta, kad už perkamus objektus turi būti tinkamai ir objektyviai atsilyginta pagal Turto ir Verslo Vertinimo įstatymo nuostatas. Kiek kartų bandėm atkreipti Vyriausybės, Energetikos ministerijos, VKEKK dėmesį, kad nesilaikoma ne tik Konstitucijos nuostatų, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos 93/13/EEK, 2003/54/EB, 2009/72/EB direktyvų nuostatų, įpareigojančių valstybę ginti savo vartotojų teises. Deja, drąsiai galima konstatuoti, kad 2010 m. spalio 20 d. Seimo Ekonomikos komitete buvo į visą tai J. Razmos pasiūlymu, kaip sakoma liaudiškai, nusišluostytos kojos kaip į skudurą.

 Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinimai dėl teisinio reguliavimo ginant vartotojų teises teismų praktikoje.

LAT( toliau Lietuvos Aukščiausias Teismas) 2002-10-7 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1137/2002 “Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai”.

LAT 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008 “Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatuoja, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir dideliai visuomenės daliai”.

LAT 2008-12-1 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008 “Kai vartotojas yra fizinis asmuo ir prekes ar paslaugas vartoja asmeniniais, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, jo teisės ir teisėti interesai ginami kaip silpnesniosios sutarties šalies”. “CK 6.383 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis t.y. abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams, energijos pirkimo- pardavimo sutarčiai mutatis mutandis taikoma šio kodekso 6.188 straipsnis ir kiti šio kodekso straipsniai, nustatantys vartojimo pirkimo- pardavimo sutarčių ypatumus. Taigi tik tuo atveju, kai energijos pirkimo- pardavimo sutarties šalis – abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka savo šeimos ar namų ūkio poreikiams, jis yra vartotojas vartotojų teisės prasme ir turi gauti įstatyminę vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą”.

Energetikos ministerija, VKEKK (kainų komisija) sodininkų bendrijoms netaiko visų nuolaidų ir lengvatų kaip eiliniam buitiniam vartotojui, motyvuodami, kad sodininkai tėra subabonentai, o sutartys sudarytos su juridiniu asmeniu t. y. bendrija. Tuo tarpu LAT aiškiai konstatuoja; “Vartotoju yra pripažįstamas bendrijos narys, kaip faktinis prekės ar paslaugos pirkėjas” 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008 ir dar trijose bylose. Šiose bylose LAT kantriai ir pastoviai aiškina teisinį nihilizmą vykdantiems klerkams; “Sodininkų bendrijų narys yra jam priklausančiuose pastatuose jo lėšomis įrengtų elektros apskaitos prietaisų ir įrenginių savininkas ir sodininkų bendrijai priklausančių elektros tinklų ir įrenginių bendraturtis. Jis nėra bendrijos subabonentas.” Gyvenamų namų bendrijų gyventojai kažkodėl laikomi buitiniais vartotojais o sodininkų bendrijų gyventojai kol kas laikomi čigonų taboro subabonentai….

Būtų galima tokius išrašus ir paaiškinimus tęsti iki begalybės, bet ar yra prasmė jei “valstybininkai” to neįstengia suprasti. Bijau , kad yra kita priežastis – nenori suprasti, kadangi klestint nebaudžiamumui tai labai naudinga ir pelninga…

.Mums pastoviai teigiama, kad mes nesuprantame teisės aktų. Tik dėl šios priežasties šiame straipsnyje pateikta tiek daug citatų iš teismo nutarčių, kad įrodyti jog ir teismai kitaip supranta valdininkų mums brukamus išvedžiojimus. Norėtųsi atkreipti skaitytojų dėmesį, kad vieną tikslą valstybininkai tikrai pasiekė. Visuomenėje jau susiformavo nuomonė, kad į teismus kreiptis neverta, nes ten nieko nelaimėsi. Šią nuostatą reiktų patikslinti – neverta vargti teismuose dėl to, kad net ir laimėjus bylą, į teismų nutartis dažniausiai nusispjaunama, jos nevykdomos ir todėl visuomenėje kyla neviltis. Blogai, kad mūsų teismai priima daug “keistų”sprendimų, bet daug didesnė tragedija, kai net iš logiškų ir racionalių teismų sprendimų yra tyčiojamasi ir net nesiruošiama juos vykdyti.

Ponas profesorius E. Kūris spalio 28 per televiziją metė sparnuotą frazę: “Jei po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad Saharukas ir Karalius grubiai pažeidė konstituciją, Seimas nebalsuos už jų pašalinimą iš seimo, tai reikš, kad mūsų valstybė yra tokiame dugne, iš kurio neaišku kaip išsikapstyti”. Ponui profesoriui sukėlė baisų siaubą, kad Seimo narys Karalius nedalyvavo balsavime Seime, bet savaitėlę Tailande “tratino” Tailando gražuoles. Norėtųsi paklausti profesorių, o kokiame dugne randasi mūsų valstybė, jei Seimo nariai masiškai balsuoja už įstatymus, grubiai pažeidžiančius Konstitucijos garantuojamas piliečių teises, be atsakomybės leidžiančius šimtais milijonų grobstyti valstybės turtą ir biudžetą, ar tiesiog masiškai apvoginėti vartotojus. Kas ir iš ko, gerb. Profesoriau turėtų pareikalauti atsakomybės, kodėl nevykdomos aukščiau išvardintos teismų nutartys ir išaiškinimai? Kodėl iš kanapių išlendama, tik tada, kai kažkam atsiranda reikalas ką nors išmesti iš Seimo ar Prezidentūros?

Viešas kreipimasis į Respublikos Prezidentę

Kauno susivienijimo “Sodai” 2010 m. balandžio 10 d. organizuotoje sodų bendrijų pirmininkų konferencijoje, priimtas nutarimas kreiptis į Respublikos Prezidentę, kaip konstitucijos vykdymo garantą, dėl sodininkų permokamos elektros energijos kainos ir jos diferencijavimo, siekiant apginti vartotojams Konstitucijos ir Civilinio Kodekso garantuojamas teises. Kreipimasis įteiktas Jūsų kanceliarijai 2010-04-14 su 130 konferencijos dalyvių parašų.

 Gavome Jūsų vyriausio patarėjo N. Udrėno atsakymą Nr.(1D-1787)-2D-3189, kuris mus labai nustebino. Jis mus informavo, kad kreipėsi į atsakingą instituciją – Energetikos ministeriją, kurios paprašė informuoti ne apie mūsų keliamą klausimą dėl taikomos nesąžiningos elektros energijos kainos, bet apie sodininkų bendrijų elektros tinklų išpirkimą ir jų plėtros galimybes. Energetikos ministerijos atsakymas atitiko paklausimo formuluotę; viceministras H. Bernatavičius atsakyme paaiškino apie kažkokius mūsų nepagristus teiginius dėl privalomo bendrai naudojamų elektros objektų pardavimą ir apie atsisakymą suteikti išskirtines sąlygas elektros energetikos objektų techninei saugai. Kaip sakoma vienas apie orą, kitas apie tvorą.

Drįsome pakartotinai kreiptis į Prezidentės vyriausiąjį patarėją, ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovą p. N. Udrėną su klausimu, ar toks atsakymas atitinka Prezidentės metiniame pranešime deklaruojamas nuostatas: “Siekiu, kad pagarba žmogui atsispindėtų sąžiningoje ir protingoje socialinėje apsaugos sistemos reformoje…”. Buvome pakviesti į prezidentūrą pokalbiui su p. N. Udrėno padėjėju G. Miliausku. Antrasis p. V. Udrėno atsakymas atitiko pirmojo atsakymo dvasią. “Malonu, kad 2010-09-16 susitikimo LR Prezidento kanceliarijoje metu su Jūsų pateiktu siūlymu buvo detaliai susipažinta”. “Manome, kad vientisa ir kokybiškai prižiūrima Lietuvos elektros tinklų infrastruktūra geriausiai atitinka šalies gyventojų, tame tarpe ir sodininkų, interesams. Todėl toliau seksime sodininkų bendrijų elektros tinklų išpirkimo eigą ir duotų Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įsipareigojimų vykdymą”.

Sunku pritarti tokioms mintims žinant VEI viršininko nuomonę apie tai, kad sodininkų bendrijų tinklai nėra tokios tragiškos būklės kaip teigiama monopolistų; ar perskaičius paskutinius Valstybinės Energetikos Inspekcijos straipsnius; “Dėl avarijų ir sutrikimų elektros tinkluose” skirto Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentui, dėl nevykusios elektros tinklų valdymo reformos ir avarijų nešančių milijoninius nuostolius, “Dėl Utenos regiono Utenos skyriaus elektros tinklo aptarnavimo” atkreipiančio AB RST vadovybės dėmesį į tai, kad “atleidus dalį darbuotojų ir nepakankamai skiriant lėšų elektros įrenginių remontui Rytų skirstomųjų tinklų elektros tinklų eksploatavimas tapo nesaugus ir nepatikimas”, “Dėl šilumos tiekimo Ukmergės mieste ir regione” skirto VKEKK viršininkei prašymo atlikti savo pareigas ir nevilkinti būtinų sprendimų.. Tikėtina, kad p. V. Udrėno nuostatos greitai pasitvirtins ir pasipils straipsniai atitinkantys patarėjo dėstomus teiginius, kadangi po tokių ilgamečio specialisto VEI viršininko V. Miškinio pasisakymų, staiga buvo paskelbtas konkursas jo vietai užimti. Gal Prezidentūra apie tai nieko negirdėjo? O gal pritaria?

Norėdami geriau susipažinti su valstybės energetikos ūkio valdymo bei vystymo strategijos pagrindais, pabandykime internete žvilgterėti į VST 2009 metų balansą. Šiandieninė pasekmė, mokant Europoje bene didžiausią kainą už kWh, kai buvo naudojama pigiausia Ignalinos atominės elektrinės energija, pagal pateiktą 2009 metų VST balansą, nesukaupta jokio žadėto rezervo. Priešingai, rezultatas 1,137 milijardo finansinių įsiskolinimų, esant nuosavam kapitalui tik 1,506 milijardo litų . Jei tikėti spauda, 680 mln. VST išpirkimo iš LEO LT našta didžiaja dalimi guls ant VST klientų. Jokiuose dokumentuose nepavyko aptikti, kad būtų planuojamos lėšos lokaliųjų tinklų išpirkimui ar renovacijai. Ar tokia, p. N. Udrėno įvardyta vientisa ir kokybiška Lietuvos elektros tinklų infrastruktūros priežiūra, geriausiai atitinka sodininkų ir kitų šalies gyventojų interesus, palikime spręsti skaitytojui.

Prezidentūra, gal ir neturi jėgos sutramdyti monopolininko, bet kodėl net nedrįstama bent užsiminti apie tai, kad imti mokesti iš sodiečių už nesuteikiamas paslaugas t.y. elektros energijos perdavimą ir paskirstymą žemos įtampos tinklais yra nesąžininga ( beje tai sudaro iki 8,9 ct/kWh pagal VKEKK duomenis).

Gerb. LR Prezidente, mes beveik kasdien matome Jus besilankančią Lietuvos regionuose, deklaruojančią apie bekompromisinę kovą su korupcija ir kontrabanda, bet gaila, kad Jums nebelieka laiko savo vykdomos politikos ir deklaracijų suderinti su patarėjais ir padėjėjais, kurie deja pateikia savo, kiek skirtingą nuomonę. Lapkričio 6 d. vėl vyks Kauno susivienijimo “Sodai” sodininkų bendrijų pirmininkų konferencija. Vargu, ar tokie Prezidentūros atsakymai tenkins susirinkusius? Ar p. N. Udrėno pasirašyti raštai yra tikrai Jūsų deklaracijas atitinkantys atsakymai? Ar po kurio laiko nesakysite kaip Jūsų pirmtakas; “Ką aš dabar padarysiu, patarėjai pakišo tą KGB generolą valstybiniam apdovanojimui…”?

Ar mes sodininkai klystame galvodami, kad jau ir Prezidentūra derina savo atsakymų turinį su visagaliais energetikos baronais?

Matomai, Vyriausybė ir Seimo dauguma, skaitydama tokius patarėjų atsakymus, iki šiol negali suprasti Jūsų raginimo “Reikia atsigręžti veidu į žmogų”.

Prichvatizacija už vieną litą sėkmingai klęsti.

Truputis istorijos; Mažeikių Nafta tebuvo metalo laužo krūva, todėl buvo veltui atiduota ir dar primokėta šimtai milijonų, kad sutiko paimti “investuotojas”. Lietuvos Kuras parduotas už 1lt. ir dar valstybė padengė 50 mln. skolų. LEO LT formuojant, Kruonio akumuliacinė tebuvo bandyta vertinti 1 simboliniu litu, Kauno HES irgi siūlyta vertinti 1 litu. Ir t.t.

Bendra visų šių aferų schema – įrodinėjama, kad tai nusidėvėjęs bevertis turtas, po to už vieną litą nusavinamas ar parduodamas, perkainuojamas ir už šimtus milijonų litų perparduodamas. Įdomiausia, kad tokių projektų vykdymui pajungiamos ir sutartinai dirba visos valstybinės institucijos. Kas tas arhitektas ir dirigentas, kuriam besąlygiškai paklūsta Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra ir visos kitos valstybinės institucijos? Vieni teigia, kad kažkokie oligarchai, kiti kad klanai, bet ar yra skirtumas?

Mūsų atveju, sodininkų bendrijos pačios eksploatuoja žemos įtampos elektros tinklus , bet monopolistui verčiamos mokėti kainą, į kurią įkalkuliuoti ir šių tinklų eksploatacijos kaštai kaip ir visiems buitiniams vartotojams. Dėl šios diskriminacijos vyksta karas jau dešimt metų. Vyriausybė atsisako diferencijuoti kainą, siūlydama išpirkti sodininkų elektros tinklus. Energetikos monopolistai aiškino, kad šie tinklai netik neverti nei vieno lito, bet už juos sodiečiai turi primokėti pusė milijardo litų, esą jie yra neigiamos vertės. Sodininkams baigėsi kantrybė. Jie pasiūlė šiuos tinklus pirkti verslininkams, kurie sutiko mokėti nemažus pinigus.

 Staiga prabudo Energetikos ministerija ir iškėlė užduoti VST ir RST skubiai supirkti sodininkų tinklus, kurie už šimtus kilometrų veikiančių ir pelną nešančius elektros tinklų deja siūlo tik po vieną litą….Ministro nustatytose žaidimo taisyklėse numatyta, kad sodininkas (pelė) dėl kainos turi teisę derėtis su monopolistu (katinu). Tik tos derybos labai keistos. Monopolistas juokiasi, kam mokėti tau pinigus, jei ir neišpirkus turi mokėti man pilną nediferencijuotą kainą - nori parduoti, atiduok už vieną litą.

 Norėdamas pagelbėti “katinui gaudyti peles”, ministras į išpirkimo taisykles įrašė nuostatą, kad jei “nesugebėsi parduoti” energetikos įmonei savo turto, privalėsi sudaryti bendrai naudojamo elektros energetikos objekto eksploatavimo sutartį su teisės aktų nustatyta tvarka atestuota įmone. Savaime suprantama veltui sutartys nesudarinėjamos. Teks antrą kartą mokėti žemos įtampos tinklo eksploatacijos kaštus (kuriuos sumoki, mokėdamas pilną kainą operatoriui). O gal gerb. Ministrui taip liepė mus pagąsdinti energetikai, tikėdamiesi į pagalbą pasitelkti VEI?

Kas galėtų paneigti, kad šis procesas, vyriausybės vadinamas Europos Direktyvų vykdymas liberalizuojant monopolinį energetikos ūkį ( dar kitaip vadinamas „trečiuoju paketu“), tėra ekonominis vartotojų žaginimas, pajungiant procesui beveik visas valstybės institucijas?

Vargu ar atsitiktinai, verslininkams pradėjus siūlyti supirkti sodų bendrijų elektros tinklus už kiek realesnę kainą, pasipylė gąsdinimai jų saugotis. Atvirai, “Lietuvos Žiniose” 2010-04-26 Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams K. Jauniškis šiurpina: “Viena daugiabučio namo bendrija valdo savo elektros tinklus. Jos senbuviai iš naujakurių reikalauja sumokėti keliolika tūkstančių litų siekiantį infrastruktūros mokestį. Tie žmonės sėdi be elektros jau keletą metų”. Koks nevykęs melas. Pirmiausiai patarėjui reikėtų žinoti, kad Lietuvoje visos daugiabučių namų bendrijos valdo savo vidaus tinklus. Antra, naujakuriai automatiškai tampa šių tinklų bendraturčiais. Trečia, Jauniškis iki šiol mums taip ir nenurodė nei vienos tokios bendrijos. Ketvirta, mes Energetikos ministerijai nurodėme daugybę keistų atvejų, kai taip elgiasi energetikos monopolijos.

Spaudoje džiūgaujantys pranešimai. Jau išpirkta per 350 bendrijų tinklai. Pabandžius domėtis Kauno zonoje, pavyko rasti tik dvi dešimtis bendrijų pirmininkų, kurie pasirašė pardavimo sutartis. Iš jų tik penkiose pilnai baigtas procesas t.y. perimta abonentinė vartotojų apskaita. Žinoma, šie skaičiai gali būti labai netikslūs, nes sutartyse esantys dviprasmiški konfidencialumo įsipareigojimai paralyžuoja galimybę gauti tikslesnę informaciją. Tačiau, esant Kauno zonoje per 160 sodininkų bendrijų, tai verčia susimąstyti.

 Ką daryti?

Daugelis RST zonos sodininkų bendrijų tvirtina, kad jiems siūlomos net iki keletos dešimčių tūkstančių litų išperkamoji kaina. Net jei siūloma suma ir mažesnė nei reali objekto kaina, derėtų tokią sutarti pasirašyti. Mūsų valstybėje gauti realią kainą kol kas nerealu. Tačiau parduoti bendrijos turtą už vieną litą, kaip siūlo VST ir dar pasirašant pirmininkui sutartį, kurioje įsipareigojama jos kofidencialų turinį laikyti paslaptyje, yra ne tik nepagarba sau ir bendrijos nariams, bet ir nusikalstama veika. Bet kuri moterėlė, lengvai laimės bylą prieš pirmininką, nes Aukščiausiojo Teismo aiškiai išaiškinta, kad pagal civilinį kodeksą ji yra parduodamo turto bendrasavininkė, ir jos turto dalis negali būti parduodama slaptomis sutartimis.

Parduodant savo turtą būtina atidžiai perskaityti pasirašomą sutartį, ar tai būtų verslo atstovų pasiūlymas, ar VST – RST teikiama sutartis. Pasirašytas sutartis visada reikės vykdyti. Norint palankaus rezultato, derybų procesas visada ilgas ir sunkus. Prieš du metus niekas netikėjo, kad nebeliks neigiamos elektros tinklų kainos. Pasirašant sutartį, sodininkų bendrijų pirmininkams rekomenduotina perskaityti Seimo nario R. Žilinsko išsiuntinėtą visoms sodininkų bendrijoms teikiamų sutarčių teisinį vertinimą ir Valstybinės Vartotojų Teisių Apsaugos Tarnybos 2010-07-23 rašto Nr.4-5928 išvadas. Išvadose diplomatiškai švelniai, bet aiškiai pasakyta; „Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta aukščiau, akcinės bendrovės VST sodininkų bendrijų nariams siūloma pasirašyti sutartis turėtų būti koreguojama, derinant jos nuostatas su Sodininkų Bendrijų įstatymo, Energetikos įstatymo ir Aprašo nuostatomis“. Pridėti nebėra ką, nebent tai, kad sutarties įgyvendininmo terminai yra juridiškai aptakūs. Žinant, kad iki šiol VST zonoje yra sodininkų bendrijų, kurių tinklai perduoti energetikams dar 1968 metais, bet narių vartojamos elektros energijos apskaitą, verčiamos vykdyti iki šiol pačios bendrijos, derėtu gerai pamastyti.

 Spaudoje šiandien spėliojama, kas bus sujungtų elektros skirstomųjų tinklų t.y. naujojo LEO pirkėjas. Visiškai nesvarbu kas jis bus, bet energetikų žodiniai sutarčių nuostatų aiškinimai ir užtikrinimai taps niekiniai.

Kada Energetikos ministerija įvykdys VVTAT išvadose nurodytų trūkumų koregavimą, ir, kada bus paskelbtos Seimo kontrolieriaus vykdomo tyrimo išvados, yra laiko klausimas, bet tai nebegalios jau pasirašytoms sutartims.

Energetikos ministro pažadas, jau šiemet išpirkti didžiąją dalį bendrijų tinklų, akivaizdžiai buvo drąsus dėl didelės darbų apimties ir lėšų stokos. Procesas tikrai tęsis ir ko gero dar ne vienerius metus, kol sodiečiams nebereikės skaičiuoti nuostolių.

                                                                   Kauno susivienijimo “Sodai” pirmininkas

                                                                   Romualdas Šeštakauskas