Absurdiški reikalavimai sodininkų bendrijoms
(Valstiečių laikraštis“ 2012-02-11)

Lietuvoje yra beveik 2 000 sodininkų bendrijų. Vienose gyvenimas verda tik šiltuoju metų laiku, kitose – ištisus metus. Tik problemos, nepaisant sezonų kaitos, visų vienodos.

Nijolė Baronienė

VL žurnalistė

Kartais atrodo, kad sodininkų bendrijos – valstybė valstybėje. Kita vertus, unikalus jų statusas leidžia kurti painius įstatymus, kurie sudaro galimybę pasipelnyti atskiroms verslo grupėms.

Neaišku, kas už ką atsako

Aplinkos ministerijos parengtos ir Vyriausybės pasitarime neseniai svarstytos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos nesiūlo reglamentuoti teritorijų planavimo – tai turėtų būti daroma pagal bendras Teritorijų planavimo ir Statybų įstatymų nuostatas.

„Problemų soduose yra ne tiek jau mažai. Turbūt didžiausia problema yra ta, kad kartais galvojame apie sodininkų bendriją kaip teritoriją ir susivienijimą, kur vystoma žemės ūkio veikla, o iš tikrųjų sodininkų bendrijos pamažu ir gana chaotiškai virsta gyvenamaisiais kvartalais, ir kuo arčiau miesto – tuo labiau“, – sakė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

Pasak jo, šiuo metu neaišku, kas atsako už sodininkų bendrijų kelius.

„Vienas iš svarbiausių klausimų yra susijęs su daugelyje bendrijų esančiais vidaus keliais. Kartais nebeaišku, kas už ką atsako, todėl svarstomi ir teikiami pasiūlymai, kaip tuos kelius savo žinion turėtų perimti savivaldybės. Taip pat svarstoma, ar leisti naujų sodininkų bendrijų steigimą privačioje žemėje. Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetai siūlo uždrausti naujų bendrijų steigimą, nes dažniausiai dabar tai daroma turint vieną tikslą – privačioje žemės ūko paskirties žemėje pastatyti gyvenamąjį kvartalą, prisidengiant sodininkų bendrijos statusu ir naudojantis visomis mokestinėmis lengvatomis“, – sakė pareigūnas.

Gudručių planai

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vladislovas Butkevičius tikino, kad per dvidešimt nepriklausomos Lietuvos metų nebuvo įregistruota nė viena nauja sodininkų bendrija. „Sodininkams ta tema nė kiek nerūpi, nes steigti naujas bendrijas suinteresuoti nuosavos žemės savininkai, ieškantys būdų, kaip kuo greičiau ir pigiau gauti naudos iš jos. Tokie „gudručiai“, žinodami, kad jų turimas žemės sklypas neįeina į gyvenamųjų namų statybai skirtą teritoriją, norėtų privačią žemę padalyti sklypais ir prisidengę bendrijos statusu uždirbti, parduodami sklypus kaip tinkamus gyvenamiesiems namams statyti. Tokių bandymų būta ir anksčiau“, – sakė pašnekovas. Jį stebino tai, kad norima uždrausti tai, ko nėra leista, nes Sodininkų bendrijų įstatyme kalbama apie tai, kad naują bendriją galima kurti tik reorganizuojant jau esamą sodininkų bendriją. „Nematau jokios problemos, tai tik tam tikros žmonių grupės interesai, – teigė V.Butkevičius. – Kita vertus, kuriant naują gyvenamąjį kvartalą reikia išspręsti vandentiekio, nuotekų šalinimo klausimus, išsiaiškinti, kas ties komunikacijas. Nė viena sodininkų bendrija ne miesto teritorijoje neturi centralizuotai tiekiamo vandens ar kanalizacijos, nėra prisijungusi prie magistralinių tinklų. Tad gal pirma reikėtų sutvarkyti esamas bendrijas, o tik tada galvoti apie kitų steigimą?“ Pasak pirmininko, reikia galvoti, kaip sudaryti galimybę sodininkams pasinaudoti ES parama, mat bus reikalaujama, kad iki 2014 m. savivaldybių teritorijose esančios sodininkų bendrijos būtų prisijungusios prie magistralinių tinklų.

Situacija keičiasi

Situaciją su sodininkų bendrijų teritorijose esančiais keliais V.Butkevičius pavadino absurdiška. „Ne pirmi metai apie tai diskutuojama Seime ir Vyriausybėje. Keista, kad iš sodininkų reikalaujama apmokėti valstybinėje žemėje esančių kelių kadastrinius matavimus ir tai padarius juos perduoti savivaldybėms, t.y. tai pačiai valstybei, – stebėjosi pašnekovas. – Kitu atveju, sodininkų bendrijos savo lėšomis, atlikusios kadastrinius matavimus, išsiperka iš valstybės vidaus kelius ir pačios juos remontuoja bei prižiūri. Pastarasis būdas logiškesnis, tačiau jam kai kuriose bendrijose buvo pritarta tik todėl, kad savivaldybės, gavusios teisę nustatyti savo nuožiūra mokestį už sodininkų bendrijose esančią valstybinę žemę, ėmė lupikauti. Yra sodininkų bendrijų, kurioms šis mokestis siekia kelis ir daugiau tūkstančių litų per metus.“ Tačiau, anot pašnekovo, praėjusių metų gale įteisinus naują tvarką, pagal kurią valstybinę žemę išsipirkusios sodininkų bendrijos atleidžiamos nuo mokesčio už žemę, situacija keičiasi iš esmės. Keliai gali likti sodininkų bendrijų balanse. Kita vertus, kodėl gyvenviečių keliais rūpinasi savivaldybės, o sodininkai tai turi daryti savo lėšomis? Juk vienos sodininkų bendrijos niekuo nesiskiria nuo gyvenviečių, o kitos tokiomis taps.

Tikslas – pasipelnyti

Lietuvoje bendro naudojimo keliai yra valstybės nuosavybė. Net už privačioje žemėje esančių kelių, kuriais naudojasi pavieniai ūkininkai, užimamą žemę mokesčiai nemokami. Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas reikalavime daryti kadastrinius matavimus ir perduoti kelius savivaldybėms įžvelgia vienintelį siekį – sudaryti matininkams sąlygas pasipelnyti iš sodininkų bendrijų.

„Lietuvos sodininkų bendrijose yra 220 000 sklypelių. Skaičiuojant, kad už vieno sklypo permatavimą mažiausiai Kaune reikia pakloti 500 Lt, pelno apimtis turėtų būti apie 110 mln. Lt. O jei tai galima pakartoti kas 10–15 metų? Dar didesnė suma turėtų susidaryti už bendrijų aplinkinių ribų patikslinimą, vidaus kelių kadastrinius matavimus, – sakė pašnekovas. – Ar ne šie skaičiai atskleidžia esminę priežastį, kodėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno teikta Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. pataisa XIP-2195, reglamentuojanti, kad, norint išvengti absurdiško bendrijų vidaus kelių užimamos žemės nuomos mokesčio, būtina sodininkų lėšomis atlikti valstybinėje žemėje esančių kelių abejotinai reikalingus kadastrinius matavimus ir kelius perduoti neatlygintinai savivaldybėms, buvo be svarstymų po kelių dienų 2010 m. liepos 2 d. priimta Seime? Ar ne dėl šių skaičių Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetuose buvo užblokuota Kęstučio Daukšio įregistruota pataisa XIP-2929, vėliau – analogiška Roko Žilinsko, nes jose atmetama būtinybė atlikinėti naujus kadastrinius matavimus? Ar ne dėl tos pačios priežasties šiandien, neatsižvelgiant į visus sodininkų pasiūlymus ir prašymus, minėtuose Seimo komitetuose nubalsuota už naują pataisą, kuri skiriasi tik tuo, kad atlikus matavimus ir perdavus kelius savivaldybei, už matavimus sumokėtus pinigėlius sodininkams turėtų kompensuoti savivaldybė?“ Tačiau pastarasis teiginys, anot R.Šeštakausko, kelia šypseną, nes savivaldybių biudžetas nuolat skylėtas. O tikėtis, kad padarius geodezinius matavimus, savivaldybės su džiaugsmu perims sodininkų kelius ir jais rūpinsis, būtų naivu.

„Siekdamos išsisukti nuo atsakomybės remontuoti ir prižiūrėti perimtą turtą, savivaldybės kels visokius papildomus techninius reikalavimus. Jei ir pavyks kada nors kelius perduoti, tai sodininkai gaus atsakymą, kad dėl lėšų stokos, kas, beje, bus tiesa, nėra galimybės perimtų kelių ir gatvių remontuoti ir tinkamai prižiūrėti“, – sakė pirmininkas.

Mokėjo už tai, kas jiems nepriklauso

Absurdišką situaciją su sodininkų bendrijų keliais puikiai iliustruoja konfliktinė Kauno rajone esančio kelio Vaišvydava–Gervėnupis situacija, į kurią gilinasi Seimo narys R.Žilinskas. „Vyriausybė dar prieš keliolika metų kelią Vaišvydava–Gervėnupis, nutiestą daugelio sodininkų bendrijų lėšomis, be jokių matavimų, net neinformavusi sodininkų, priskyrė valstybinės reikšmės rajoniniams keliams ir neaiškiu būdu perdavė VĮ „Kauno regiono keliai“. Bendrijos moka nuomą už šio kelio užimamą žemę, daugelis sklypų savininkų verčiami iš nuosavos žemės atstatyti šio kelio juostą – 18 metrų, atlikti naujus pakelės sklypų kadastrinius matavimus“, – susiklosčiusią situaciją aiškino R.Žilinskas. Anot Seimo nario, o nei valstybė, nei „Kauno regiono keliai“ patys iki šiol nėra atlikę perimto kelio kadastrinių matavimų ar koregavę dėl to pasikeitusių bendrijų aplinkinių ribų, kadastrinė kelio byla taip pat nėra suformuota. „Paradoksalu, kad tokia netvarka 20 metų nekliudė iš sodininkų rinkti nuomos mokestį, versti nuomojamu keliu rūpintis juos pačius, o kai kuriuos už šį rūpinimąsi ir nubausti – esą neteisėtai „kiša nagus“ prie valstybinio kelio“, – teigė pašnekovas. Jis džiaugėsi, kad Kauno rajono savivaldybės administracija nusiteikusi spręsti ilgametį ginčą, tačiau apgailestauja, kad toks atvejis Lietuvoje toli gražu ne vienintelis.