KAUNO SUSIVIENIJIMO „SODAI“ 2012 BALANDŽIO 21 D. SODININKŲ BENDRIJŲ PIRMININKŲ KONFERENCIJOS

K R E I P I M A S I S

dėl žemėtvarkos problemų sodininkų bendrijose į konferencijoje dalyvaujančius Seimo narius.

Mes kreipėsi pagalbos į 2011-12-03 vykusioje konferencijoje dalyvavusius Seimo narius Kęstutį Daukšį, Almantą Petkų, Roką Žilinską dėl sekančių klausimų.

Visos bendrijos privatizacijos metu sumokėjo dideles pinigines sumas už sodininkų bendrijų žemės sklypų planų paruošimą pagal tuometinių teisės aktų ir žemėtvarkos specialistų reikalavimus, juos suderino su visomis valstybinėmis institucijomis ir pridavė rajonų žemėtvarkos tarnyboms. Remiantis šiais planais buvo vykdoma privatizacija. Sklypų valdytojai išpirko žemę. Savo valdas įregistravę Valstybiniame Registre, gavo valdų įteisinimo pažymas su suteiktais registravimo unikaliais numeriais. Deja, kuo toliau, tuo dažniau perrašant paveldėjimus ir kitais atvejais, aiškėja, kad didelė dalis šių registruotų valdų nėra užnešta į nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį (net ir esant ant plano žymėjimui, kad įvesta į geoduomenų bazę). Dar blogiau, kai daliai sklypų, kurie po privatizacijos, Registro centrų buvo priversti pakartotinai patikslinti sklypų posūkių taškų koordinates, vėl prievartaujami trečią kartą tikslinti brangiai kaštuojančius kadastrinius matavimus, nors Nekilnojamojo Turto Kadastro nuostatuose tokio reikalavimo nėra.

Gauti šių Seimo narių atsakymai iš Žemės Ūkio ir Teisingumo ministerijų dėl keliamų problemų ne tik patvirtino keliamų klausimų pagrįstumą, bet ir netikėtai atskleidė naujas papildomas problemas, kurios atsirado nuo 2012-01-01 dėl naujų poįstatyminių teisės aktų pakeitimų.

Seimo nariui Rokui Žilinskui, 2012-02-13 suorganizavus tarp institucinį pasitarimą Seime šioms problemoms spręsti, ir po bandymo toliau nagrinėti šiuos klausimus 2012-04-28 Kauno rajono savivaldybėje su VĮ registrų Centro Kauno filialo specialistais, tapo akivaizdu, kad:

1.Rajonų žemėtvarkos ir Registrų Centro institucijos sodininkų bendrijų geodezinius planus, pagal kuriuos buvo vykdoma privatizacija, šiuo metu vertina kaip niekinius. Didelė dalis šių planų, kaip teigia Registrų Centro specialistai, jiems nebuvo perduoti rajoninių žemėtvarkos skyrių. Dėl dingusių planų kaltų šiandien nėra. Kas kaltas, kad vadovaujantis Nekilnojamojo Turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, kadastro duomenys, sukaupti Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre bei Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, Nekilnojamojo Turto Registro nuostatu nustatyta tvarka nebuvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę iki 2011-12-31, šiandiena neaišku. Naujųjų Nekilnojamojo Turto Kadastro nuostatų 16 punktas nuo 2012-01-01 sodininkų bendrijų geodezinių planų analitiniu ar grafiniu būdu nebeleidžia perkelti į kadastro žemėlapį. Vadovaujantis aptakiais paaiškinimais, kad privatizacijos planų nėra galimybės „atskirais atvejais“ perkelti į nekilnojamojo turto duomenų bazę, valdininkai reikalauja sklypelių savininkus faktiškai naujai atlikti privatizaciją ir registraciją, patiriant dideles papildomas finansines išlaidas, t. y. taisyti valdininkų padarytas klaidas.

2. Brangūs aplinkinių bendrijų ribų posūkių taškų koordinačių kadastriniai matavimai, atlikti buvusių Apskričių žemėtvarkos specialistų reikalavimu, šiandien traktuojami kaip beprasmiški ir net nežymimi nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

3.Susisiekimo ministerijos viceministro Rimvydo Vaštako išdėstyta kategoriška nuostata, kad dėl žemėtvarkininkų aplaidumo, visoje Lietuvoje daugybė sodininkų sklypų patenka į kelių apsaugos zonas ir susidariusią situaciją galima išspręsti tik reprivatizuojant į apsaugines zonas patenkančias sklypų dalis arba keičiant teisės aktus. Kas ir kada tai padarys?

4.Bendros žemės nuomos sutartys, Registrų Centro specialistų teigimu „eina iš inercijos“ ir neatitinka faktinės eksplikacijos. Patvirtinus naujas kadastrinių matavimų taisykles, nuo 2012-01-01 žemėtvarkininkai be bendrijos žinios koreguos bendrai nuomojamos žemės plotus ir kuo toliau tuo labiau skirsis faktinis bendrai nuomojamos žemės plotas nuo sutartyje įrašytų parametrų.

5.Naujai koreguoti poįstatyminiai aktai panaikina Sodininkų Bendrijų įstatymo 15 straipsnio 15 punkto bendrijai suteikiamą išimtinę teisę spręsti savo teritorijos planavimo ir tvarkymo klausimus.

6. Aukščiau išdėstytos priežastys neleidžia savivaldybėms pilnai užbaigti Vidaus Reikalų ministro įsakymo vykdymo dėl adresų suteikimo nustatytais terminais. Savininkai netenka teisės pilnai disponuoti savo teisėtai įsigytu turtu.

7. Tokia situacija susidarė dėl chaotiškai priiminėjamų teisės aktų kaitaliojimo. Į sodininkų daugkartinius prašymus, kompleksiškai, paruošus sodininkų bendrijų tolesnio vystymo strategiją, vykdyti sistemingai orientuotą teisinės bazės koregavimą, nei Aplinkos ministerija, nei Seimo Aplinkos Apsaugos ir Kaimo Reikalų komitetai nereaguoja.

8. Naujai atliekant kadastrinius matavimus masiškai neženklinami posūkių taškai standartiniais riboženkliais. Žemėtvarkos tarnybos nekontroliuoja žymėjimų natūroje, keistai motyvuodami, kad tai yra užsakovo reikalas.

Dalis klausimų ir problemų metų eigoje bendromis pastangomis pavyko išspręsti. Deja, paskutinieji poįstatyminių žemėtvarkos teisės aktų pakeitimai, nelogiškai apsunkina sodininkų bendrijų savivaldą. Žemės Ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-350 sudarytas 2008-06-19 d. Mėgėjų Sodininkystės Koordinavimo komitetas, skirtas mėgėjiškos sodininkystės strategijai ir problemoms spręsti, tyliai numarintas. Per paskutinius trejus metus Žemės Ūkio ministerijoje nesurengta nei vieno renginio mėgėjiškos sodininkystės problemoms nagrinėti. Mėgėjiškai sodininkystei skirta 220000 ha žemės ūkio paskirties nederlingiausios žemės, šiuo metu intensyviausiai eksploatuojama, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ši teritorija su savo besikaupiančiomis problemomis palikta ministerijos užribyje. Nacionalinės Žemės Tarnybos ir Registrų Centro specialistų motyvas, kad jie privalo vadovautis tik šiuo metu galiojančiais teisės aktais (beje pačių paruoštais ir koreguotais) yra sunkiai suvokiamas.

Konferencija prašo šiandiena dalyvaujančių Seimo narių, išplėtus Seime minėto tarp institucinio pasitarimo sodininkų problemoms spręsti svarstomų klausimų apimtį, įtraukiant aukščiau išdėstytas problemas ar kitomis priemonėmis, padėti spręsti keliamus klausimus.

Valdyba