PASIŪLYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 25, 28 STRAIPSNIŲ, ANTROJO IR TREČIOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO IR 9, 10, 32 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTui (XIP-4064)

Argumentai:

Savivaldybėms perėmus bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, sodininkams iškils papildomų problemų dėl šių kelių priežiūros. Dabar, kai vidaus keliai teisiškai valdomi sodininkų bendrijų, jos gali ir tvarko šiuos kelius savo nuožiūra ir lėšomis. Tačiau tokios galimybės sodininkų bendrijos neturės, kai keliai atiteks savivaldybei. Savivaldybės, neturėdamos lėšų, perimtų kelių dešimtmečiais netvarkys ir jie nunyks, kaip dabar nyksta daugelis gatvių miestuose ir miesteliuose. Jau šiandien yra pradėti teisminiai procesai, kur sodininkų bendrijų nariai kaltina bendrijų pirmininkus, kad sodininkų lėšomis tvarkomi ne bendrijoms priklausantys vietiniai privažiavimo iki vartų keliai. Savivaldybėms perėmus sodininkų bendrijų vidaus kelius, atsiranda papildomas lėšų poreikis šių kelių taisymui, priežiūrai bei kitoms išlaidoms (teisinei registracijai ir kt.). Kad lėšų šiems keliams sutvarkyti ir tolimesnei priežiūrai nėra ir artimiausiu metu nebus, perspėja ir savivaldybių asociacija. Kadangi daugelyje sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemėje esantys vidaus keliai neatitinka Kelių įstatymo apibrėžtų techninių reikalavimų, savivaldybės, būdamos suinteresuotos išvengti ar nutolinti naujai atsirandančias finansines ir administravimo problemas, įvairiais būdais vilkins procesą. Kelių perdavimo procesas, kaip ir elektros tinklų perdavimas, tęsis dešimtmetį.

Kadangi tuos kelius dabar savo lėšomis tvarko tik sodininkai, tai teisinga būtų juos atleisti nuo žemės, esančios po tai keliais, nuomos mokesčio. Sodininkų bendrijų mokamas žemės nuomos mokestis už kelius yra diskriminacinis, kadangi net privačioje žemėje keliai nėra apmokestinami. Teiginys, kad atleidus nuo nuomos mokesčio savivaldybės nukenčia finansiškai, yra klaidingas, nes būtent sodininkų lėšomis yra tvarkomas toms pačioms savivaldybėms priklausantis turtas.

Daugumos sodininkų bendrijų keliamo klausimo esmė - ne kelių perdavimas savivaldybėms, bet diskriminacinio kelių nuomos mokesčio panaikinimas. Nuomos mokestis yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs kad nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais - įstatymais. Visi kiti teisės aktai nuosavybės teisių reguliavimo srityje turi atitikti įstatymus (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d. nutarimai).

Kadangi šie keliai šiuo metu „de jure“ yra valstybės nuosavybė, kol neįteisinti kaip sodininkų bendrijos nuosavybė, tai nelogiška yra sodininkams mokėti pinigus už svetimo turto kadastrinių matavimų atlikimą, jo įteisinimą kažkieno vardu ir perdavimą savivaldybėms.

Kadastriniai matavimai yra niekiniai, kol jie neužregistruoti Registrų Centre. Atlikus kadastrinius matavimus, nėra teisinės galimybės juos registruoti tiesiogiai valstybės vardu. Kadastrinius matavimus įregistravus bendrijos vardu, „de facto“ įregistruojamas turtas – inžinerinis statinys kelias, tampa didelės vertės turtu, kuris dalinės nuosavybės teise priklausys visiems bendrijos nariams. Daugelis bendrijų įsirengė tvarkingus ir net asfaltuotus kelius įdėdamos didžiules lėšas. Sodininkų Bendrijų įstatymas draudžia nemokamai perduoti bendrasavininkų turtą. Civilinio kodekso 6.557 straipsnis numato prievolę nuomotojui, šiuo atveju valstybei, kompensuoti nuomininkui, šiuo atveju sodininkų bendrijai, už pastatytus statinius ir įrenginius.

Pasekmėje susidarys teisinė aklavietė. Atsiras savivaldybėms prievolė šį turtą išpirkti teisės aktų nustatyta tvarka. Turėsime sunkiai įgyvendinamą precedentą, analogišką bendrijų elektros tinklų išpirkimo – perdavimo energetikams procesui, visiškai nenaudingą nei valstybei, nei savivaldybėms. Atsiras precedentas gimti nesantaikai tarp sodininkų bendrijų ir savivaldybių.

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Nuomojamoje mėgėjų sodo teritorijoje vidaus kelių užimama bendro naudojimo žemė nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, jeigu esamų vidaus kelių ribos atitinka bendrijos teritorijos žemėtvarkos projekte arba kitame teritorijų planavimo dokumente nustatytas vidaus kelių ribas, perima ir tvarko savivaldybės administracija, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Sodininkų bendrijų vidaus kelių perdavimo savivaldybėms tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Perėmus kelius, kadastrinius matavimus atlieka savivaldybė, jei skaito tai esant būtina. Už sodininkų bendrijos vidaus kelių kadastrinių matavimų atlikimą apmoka sodininkų bendrija, jeigu savivaldybės administracijos ir sodininkų bendrijos susitarimu nenustatyta kitaip.

Teikia LSD Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas