Visai naturalu, kad privati monopolija stengiasi, dėstydama tik sau palankius argumentus, įrodinėti, kad sodininkų bendrijos siekia sau naudos, reikalaudamos toliau vykdyti elektros  tinklų perdavimą ar pardavimą pagal LR Ūkio ministro 2003m.gruodžio mėn.03d įsakymą Nr.4-450. Deja, labai keista, kad šią nuomonę pasirašė Vyriausybę atstovaujančios Ūkio mininsterijos Energetikos departamento Energetikos vystymo skyriaus vyresnysis specialistas A.Kartūnavičius ir Valstybinės Kainų ir Energetikos Kontrolės komisijos Elektros skyriaus vedėjas R.Sinkevičius.Dar keisčiau, kai šiai nuomonei pritaria pats darbo grupės vadovas Seimo narys J.Jaruševičius.

         Sodininkai iki šiandienos negavo atsakymo iš Vyriausybės ir VST į sekančius klausimus:

     1.Sąmoningai ar “per klaidą”, privatizuojant vakarų skirstomuosius tinklus, “už borto”buvo palikti sodų bendrijų elektros tinklai? Kauno ir miestelių gatvėse šiandieną daug elektros perdavimo oro linijų yra prastesnės techninės būklės nei sodų bendrijose, bet už jas VST privatizuojant sumokėjo valstybei ir toliau juos ekslploatuoja. Kaimo vietovėse kolūkių įrengti elektros tinklai daug kur buvo prastesnės techninės būklės nei šiandieniniai sodų bendrijose, be techninės dokumentacijos ir be problemų eksploatuojami. Kas gali paneigti faktą, kad privatizuojant elektros tinklus, buvo padaryta gudri “klaida”, paliekant sodų bendrijas “už borto”ir sudarant galimybę, šiandieną manipuliuojant naujai parengtais poįstatyminiais aktais ir elementarios ekonomikos logikos nepaisančiomis metodikomis, reikalauti iš skurstančių miestiečių, persikėlusių gyventi į sodus, ir pensininkų-sodininkų primokėti arti vieno milijardo litų už teisę naudotis elektros energija.

         Pradėjus skaičiuoti, skaičiai gaunasi tikrai įspūdingi. Lietuvoje šiandieną sodų bendrijose yra virš 200000  individualių sklypelių. Vykdant Ūkio ministro P.Čėsnos garsųjį 2003m.gruodžio mėn. 03d. įsakymą Nr.4-450, sodų bendrijų nariai išleido vidutiniškai apie 450 litų vienam sklypeliui (tai išlaidos advokatams, teismams, geodeziniams darbams, nepriklausomiems turto vertintojams, registrų centrui, elektros skaitiklių iškėlimui į išorę iš sodų namelių, varžų ir įžeminimų matavimams ir t.t.), 450x200000=90 mln.litų.Kai buvo padarytos šios išlaidos, buvo pakeistos žaidimo taisyklės ir VST pateikė savo vertinimo metodiką,  pagal kurią tinklai buvo įvertinti didžiule neigiama verte. Elementari ekonominė logika iš viso negali atsakyti, kaip turtas, sukuriantis pridedamąją vertę ir duodantis pelną, gali turėti neigiamą vertę. Tai gali paaiškinti tik politinė logika. Paimkime bent vieną pavyzdį. Sodininkų bendrijos “Taurabudė”0,4KV oro linija įvertinta-93454,59lt. Bendrijoje yra 36 vartotojai t.y. kiekvienas sklypelis papildomai turėtų primokėti po 2596 lt. Išeitų, kad valstybės mastu mes skolingi 2596x200000=519,2 mln.lt. Tai skaičiavimai pagal vienos sodų bendrijos atvejį. Visumoje  yra sodų bendrijų, kur skaičiai ir didesni, bet yra sodų bendrijų, kur skaičiai ir žymiai mažesni. Tikrąjį vidurkį žino tik tas, kas turi visus skaičius t.y. VST ir RST.

          Jei kas galvoja, kad įgyvendinus šią sąlygą baigsis vargai, giliai klysta. Atsirado dar viena metodika, reglamentuojanti suteiktos leistinosios naudoti galios paskaičiavimą. Šios metodikos modelis yra primityvus ir techniškai nepagrįstas, nes supainiojama įrengtoji,  skaičiuojamoji ir pareikštoji arba sutartinė galia. Gudrybių dėka, šiandien vienam sklypeliui leistinoji naudoti galia vidutiniškai apie 0,5 KW, o daug kur 0,3 KW ir net 0,15 KW. Visi sodų tinklai sovietmečiu buvo skaičiuojami vidutiniškai 3 KW galingumui vienam sklypeliui, naudojant galios vartojimo nesutapimo koeficiantą 0,3. Pavyzdžiui, 100 abonentų sode esant įrengtai galiai 100 KW dėl vartojimo nesutapimo koeficianto leistinoji naudoti galia yra 100: 0,3=333 KW. Vienam sodo abonentui vidutiniškai tenka 333:100=3,3 KW. Kad bendrijose galios paskirstymas tarp ėmėjų iki šiol buvo techniškai pagrįstas, įrodo tai, kad bendrijų energetikos sistema visą bendrijų egzistavimo laiką funkcionavo normaliai. Oro linijų pralaidumas daugelyje atvejų yra dar didesnis su nežymiomis išimtimis. Vadinasi, ir toliau energetikams nereikės didinti pralaidumo.

          Dėl trūkstamo generuojamo galingumo sovietinė sistema buvo įvedusi trečią sąvoką-pareikštą arba sutartinę galią, kuri buvo įrašoma į įmonės ir tinklų sutartį, skatindama racionaliai mažinti naudojamą maksimalų galingumą piko metu, nes už jį buvo imamas pastovus mokestis. Ekonominiais sumetimais ūkiniai vienetai stengėsi turėti žymiai mažesnį pareikštą galingumą nei faktiška įrengtoji galia. Šiandieninėje leistinosios naudoti galios metodikoje vietoje įrengtosios galios įrašoma buvusią pareikštą arba sutartinę galią, kas žymiai sumažina suteikiamą leistinąją naudoti galią. Bet baisiausia, kad galios vartojimo nesutapimo koeficiantas ne 0,3, bet techniškai apsurdiškas  1,0 t.y. kas leidžia sumažinti leistinąjį naudoti galingumą daugiau nei 3 kartus ir tai daroma šiandieną, kai generuojamo galingumo sistemoje yra perteklius. Šių “gudrybių” dėka atnaujinę oro linijas už faktiškai turimos galios “išpirkimą”, vėl turėsime sumokėti vidutiniškai apie 700 lt.nuo sklypelio.Dievulėli brangus 700x200000=140 mln.litų, vėl iš pensininkų ir vargingiausių, pabėgusių gyventi į sodus, žmonių.

          Kokia atsiras dar metodika, kai ir šį reikalavimą įgyvendinsime? Prisiminkime, už kiek VST pirko vakarų elektros tinklus, aptarnaujančius didžiulius miestus, miestelius, kaimo gyvenvietes ir daugybę galingų įmonių!!!

           2.Atskirosios nuomonės pareiškėjai labai susirūpinę, kad priėmus sodų bendrijų tinklus be renovacijos, kaip padidinto pavojaus šaltinį, jų valdytojai VST ir  RST taptų padidinto pavojaus šaltinių valdytojais.Ar po renovacijos elektros tinklai nebebus padidinto pavojaus šaltiniais? Ar tokios pat būklės jau valdomi tinklai nėra padidinto pavojaus šaltiniai? Kiek berenovuotum energetikos tinklus, jie yra, buvo ir bus padidinto pavojaus šaltiniais. Kaip ir kolūkių, kaimo vietovių gyventojų, nei vienas sodų bendrijos elektros tinklas nebuvo priimtas eksploatacijai ir prijungtas prie veikiančių tinklų be tuometinės energetikos inspekcijos leidimo, neatitinkantis tuometinių techninių reikalavimų..Per visus 20-30 metų eksploatacijos laikotarpį, sodų bendrijos mokėjo ir tebemoka tokią pačią kainą kaip ir visi, į kurią buvo įkalkuliuota visų Lietuvos tinklų amortizaciniai atskaitymai, bet buvo diskriminuojamos, kadangi savo tinklus prižiūrėjo ir remontavo vėlgi savo lėšomis. Tad valstybės valdomi tinklai senai iš sodininkų surinko  pinigus renovacijai amortizacinių atskaitymų sąskaitoje. Daugiau nei naivu apsimesti nuomonės reiškėjams, kad jie šito nesupranta. Klausimąs, kur pasislėpė ar dingo šios sumos, yra Vyriausybės, pardavusios tinklus, ir VST, juos pirkusios, pareiga išsiaiškinti. Juridiškai teisinėje valstybėje  reikalauti iš sodininkų bendrijų išsiaiškinimo, kur nubangavo ar dingo šie pinigėliai, yra nonsensas, nes pardavimo sandėryje sodininkai nedalyvavo. Tai buvo valstybinė paslaptis. Dar daugiau, mažam vaikui aišku, kad sodų bendrijos kaip ir kiti šiandieną moka už vieną kilovatvalandę tokią pačią kainą, t.y.33ct, į kurią įkalkuliuota visų VST ir  RST amortizaciniai atskaitymai. Tai yra, mes mokame už renovaciją miestų, miestelių, kaimo vietovių ir t.t. Tačiau, jei iš šių sumų tektų nedidelę dalį skirti sodų bendrijų tinklams renovuoti, “būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas”, “sodininkų problemos būtų išspręstos visų Lietuvos elektros energijos vartotojų sąskaita”-teigia atskirosios darbo grupės narių nuomonė. Ką tai reiškia-nesusipratimą, klaidą, tyčiojimąsi ar nežabotą monopolijų savivalę, siekiant pasipelnyti? Ar ir toliau klestės, švelniai kalbant, diskriminacija sodų bendrijų atžvilgiu....? Ar nedidelei daliai vartotojų iškėlimas papildomų sunkesnių sąlygų ir yra garsiai Jūsų deklaruojamas konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas? O gal sukurpti įstatymai ir poįstatyminiai aktai yra “kreivi”?! Tai medžiaga pamastymui kiekvienam blaiviai bandančiam suvokti situaciją ir, ko gero, gerai suprantama daugumai. Deja, neįveikaima dilema daugumai Seime ir Vyriausybėje.

           3.Sodų bendrijų elektros tinklai, kaip ir visa kolektyvinių sodų sistema, kūrėsi chaotiškai. Daug smulkių neracionalių oro perdavimo ir smulkių transformatorinių pastočių išdėstymo schemų. Daug kur kertasi su analogiškos būklės kaimo gyventojų elektros tinklais. Siekimas mechaniškai atnaujinti esamas elektros tinklų schemas nelogiškas nei ekonominiu, nei techniniu, nei valstybiniu požiūriu. Norime mes to ar nenorime, po 10-20 metų, šios teritorijos virs priemiestinio tipo gyvenvietėmis. Vėl iškils būtinumas rekonstruoti ir energetinius tinklus, ir kelius, ir kitas komunikacijas. Jei dar yra Lietuvoje valstybiškai mąstančių ir, jei tikrai norima renovuoti elektros tinklus, iškyla elementarus būtinumas, norint racionaliau panaudoti resursus, projektuoti ir tiesti palaipsniai naujus , tikrai modernius elektros tinklus su 30-50 metų perspektyva. Galima prievartauti sodininkų bendrijas, kad ir nežmoniškais būdais, bet šiandien šių  uždavinių įgyvendinti neturi nei finansinių, nei techninių, nei juridinių galimybių nė viena pavienė sodininkų bendrija.Tad ko mes siekiame ir kur einame? Kauno susivienijimas “Sodai” su gausybe pirmininkų parašų kreipėsi šiuo klausimu 2007m.vasario mėn.06d. į Seimo pirmininką dėl prašymo įpareigoti vyriausybę  šį klausimą spręsti valstybiškai. Deja, net konkrečių pamastymų šiuo klausimu negirdėti. Kauno susivienijimo “Sodai” grupė, susidedanti iš 11 sodų bendrijų 2007m.vasario mėn. 24d. kreipėsi į Kauno rajono elektros tinklų viršininką dėl pagalbos, ruošiant studiją projektinei užduočiai naujiems elektros tinklams “Gervėnupio” masyve, bet atsakas buvo neigiamas.Mielieji, ar yra tikslas iš esmės renovuoti elektros tinklus, ar tik surinkti milijonus?

           4.Sunku šiandien pasakyti, ar Ūkio ministras Petras Čėsna per klaidą, ar kažkokiais kitais sumetimais pasirašė garsųjį įsakymą Nr.4-450. Faktas, kad sodų pirmininkai surinko virš 50 milijonų litų, atliko didžiulį organizacinį darbą, paruošė ir pridavė dokumentaciją ir, pritaikius gudrias metodikas, liko apgauti ir toliau apgaudinėjami. Mes tikimės, kad naujasis LR Ūkio ministras V.Navickas ras racionalų ir garbingą sprendimą, ginant viešajį interesą ir ištaisant pirmtako klaidą.

          5.Sodų bendrijos “Gervėna”elektros tinklai sovietmečiu priduoti Kauno elektros tinklams. Deja, iki šiol juos priversta eksploatuoti bendrija, rinkti mokesčius iš savo 400 narių, o paskutiniuoju  metu bandoma priversti sudaryti sutartį, kad S.B.”Gervėna” organizuotų ir vestų komercinę apskaitą su greta esančiomis bendrijomis, kurios prijungtos prie S.B.”Gervėna”tinklų. Kas tai, nesusipratimas ar ir visų mūsų ateitis, po to,  kai priduosime ar parduosime savo elektros tinklus VST?

          6.Kauno susivienijimas “Sodai” kreipiasi į mūsų rinktą Seimo narę Laimą Mogenienę-žmogaus teisių komito narę su prašymu.Gerb. L. Mogeniene, raskite galimybę su šia mūsų nuomone supažindinti Seimo valdybą, Vyriausybę ir Ūkio ministeriją. Be galo būtume dėkingi, jei gautume atsakymą, kada ir kaip spręsis šie klausimai? Ką mums, sodų pirmininkams daryti? Ką pasakyti sodų bendrijų nariams, kurių apgavystėje teko ir mums dalyvauti? Kas ir dėl kokių priežasčių iki šiol atidėlioja darbo grupės sodininkų bendrijų problemoms nagrinėti, vadovaujamos Seimo nario J.Jaruševičiaus, 2007m.vasario mėn.14d. paruošto LR sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies papildymo projektą? Greit baigsis mūsų priduotos dokumentacijos varžų, izoliacijos matavimų galiojimo terminai, vertės paskaičiavimo įkainiai ir t.t. Mes ir vėl turėsime antrą kartą rinkti ir mokėti dešimtis milijonų litų už tą patį darbą.

Kauno susivienijimo “SODAI” valdyba

                                                              Adomaitienė Daina  S.B.”BERŽELIS” pirmininkė

                                                              Bagdonienė Angelė  S.B “MONOLITAS”pirmininkė

                                                              Klova Ramutis  S.B. “PEMPYNĖ” pirmininkas

                                                              Liaudanskis Algirdas  S.B.”KELMERIAI” pirmininkas

                                                              Stasiukynienė Janina  S.B.”LAGŪNA” pirmininkė

                                                              Zalatorius Albinas  S.B. “SMILTELĖ” pirmininkas

                                                              Zamaras Algirdas  S.B. “GAIŽINĖLIAI” pirmininko pav.

                                                              Zabielavičius Ričardas  S.B.”ĄŽUOLĖLIS” pirmininkas

                                                              Šeštakauskas Romualdas  S.B.”DIEMEDIS” pirmininkas