KAUNOSODAI.LT


L R Energetikos ministerijos, Energijos išteklių, elektros ir Šilumos skyriaus vedėjui
Dr. Vytautui Vazalinskui

PRAŠYMAS

pridėti teikiamus pasiūlymus prie 2009.08.18 dienos darbo grupės protokolo

Remiantis 2009-07-28 energetikos ministerijoje vykusiame darbo grupės posėdyje aptartų klausimų suderintais teiginiais, Kauno susivienijimas “Sodai” išplėstiniame valdybos posėdyje rugpjūčio 3 d. aptarė ruošiamo “VARTOTOJŲ (JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ) LĖŠOMIS IKI LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO ĮRENGTŲ BENDRAI NAUDOJAMŲ ELEKTROS ENERGETIKOS OBJEKTŲ, SKIRTŲ ELEKTRAI PERDUOTI IR SKIRSTYTI, IŠPIRKIMO TAISYKLIŲ” (pilnas projekto tekstas ) projekto ruošimo eigą ir nutarė prašyti į taisyklių projektą įtraukti sekančias nuostatas, kurias rugpjūčio 6 d. jums išsiuntėme

1.      Kadangi sodų bendrijų nariai dešimtmečiais naudojosi be esminių problemų kiekvienas 3 kW vienfaziu ar 5kW trifaziu galingumu, perdavus savo turimus elektros tinklus operatoriui ir sudarant tiesiogines sutartis su kiekvienu buitiniu vartotoju, sodų bendrijų nariai negali būti traktuojami kaip nauji vartotojai ir prievartaujami mokėti pajungimo mokestį kaip naujieji vartotojai. Be to paslauga turi būti suteikiama nemokamai. Jei sudarant sutartį ar ateityje vartotojas pageidaus didinti tiekimo patikimumą bei naudojamą galingumą, problemos galėtu būti sprendžiamos pagal naujiems vartotojams galiojančias nuostatas.

2.      Šiuo metu sudarytose sutartyse sodų bendrijoms dirbtinai sumažintas leistinas galingumas, neturint pritarimo iš sodininkų bendrijų narių yra neleistinas ir teisiškai netoleruotinas. Sodų bendrijų naudojamas ir paskirstomas nariams bendras galingumas pagal “Skaičiuojamųjų elektros apkrovų nustatymo metodiką” negali būti mažesnis nei už sodininkų lėšas įrengtų ir operatoriams perduotų transformatorinių pastočių maksimalūs galingumai. Buvusių operatorių įsipareigojimai tiekti elektros energiją sodiečiams pagal įrengtų ir perduotų į jų balansą transformatorių galingumą negali būti kvestionuojami dėl įvykdytos tinklų privatizacijos juridinių nesusipratimų. Jei transformatorinių dalis galingumo buvo panaudota prijungti ne sodininkų bendrijų fiziniams ar juridiniams asmenims, šio galingumo kompensavimo finansavimo klausimą turėtu spresti valstybinės institucijos su operatoriumi. Jei įrengto transformatorinės galingumo nepakanka visiems vartotojams patenkinti iki 3 kW galingumo, vartotojui suteikiamas faktiškai turimas įrengtas ir naudotas galingumas, kurio didinimo klausimas sprendžiamas derybų keliu tarp operatoriaus ir vartotojų. Vienas iš rekomenduotinų variantų naudojamo galingumo padidinimui, tai galima operatoriaus paslauga už vartotojų atsisakymą elektros tinklų išperkamojo mokesčio ir kompensacija už valstybei nemokamai perduotus sodininkų lėšomis įrengtus 10 kV tinklus ir esamas transformatorines.

3.      Sodininkų Bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 punkto nuostata imperatyviai nurodo, kad “Sodininkų bendrijų elektros tinklai išperkami esamos būklės laikantis Energetikos įstatymo ir vyriausybės nustatytais terminais”. Esant Valstybinės Energetikos Inspekcijos išvadai, kad esami sodo bendrijos elektros tinklai yra tinkami naudoti, operatorius šios išvados kvestionuoti ir reikalauti juos renovuoti negali. Jei Valstybinės Energetikos Inspekcijos yra nurodyti avariniai defektai, juos savo lėšomis privalo pašalinti sodų bendrija net jei sandoris su operatoriumi ir nevykdomas.

4.      Turi būti nustatytas išpirkimo terminas ir pareiga, o ne teisė, po dokumentų pridavimo elektros tiekėjui.

5.      Vadovaujantis Turto ir Verslo Vertinimo Pagrindų įstatymu reglamentuota metodika, veikiančių energetikos objektų likutinė vertė negali būti mažesnė kaip 25 procentai. Bendrai naudojamų energetikos objektų (lokaliųjų skirstomųjų tinklų) turto vertę nustato vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą turintis nepriklausomas turto vertintojas, kuris yra juridinio asmens teisių neturinčios įmonės savininkas ar tikrasis narys arba dirba darbo sutarties pagrindais kvalifikacijos atestatą turinčioje turto vertinimo įmonėje.

6.      Prašymai pateikti operatoriui išpirkti bendrai naudojamus elektros energijos tinklus iki šių taisyklių įsigaliojimo laikomi tebegaliojančiais ir, esant būtinumui, papildomi pagal motyvuotus operatoriaus pateiktus nurodymus.

7.      Iki šiol išpirkimo procesas ypač “VST” zonoje buvo piktybiškai vilkinamas, dėl ko sodų bendrijos turėjo didelių nuostolių dėl žemos įtampos tinklų papildomos eksploatacijos. Ne vienas milijonas litų išleistų ruošiant pridavimui dokumentaciją, iki šiol be tikslo įšaldyti, negalint jų panaudoti kitiems reikalams, neatmetant galimybės, kad lėšos išviso bus beprasmiškai prarastos. Dėl išdėstytų priežasčių būtina ruošiamose taisyklėse numatyti alternatyvų problemos sprendimo variantą. Žemos įtampos tinklų eksploatavimo kaštai sudaro didelę kilovatvalandės kainos dalį-27procentus. Visuomeninio tiekimo paslaugos kaštai 0,2 ct/kWh. Už tokią kainą, daugelis didelių įmonių turinčių kvalifikuotą personalą ir įrangą, sutinka išpirkti mūsų elektros tinklus žymiai palankesnėmis sąlygomis ir tiekti elektros energiją iki buitinio vartotojo skaitiklio, lygiagrečiai vykdant tinklų renovaciją o jei reikės ir transformatorinių pajėgumo didinimą. Vykdant Europos sąjungos direktyvas dėl rinkos demonopolizavimo, būtina sudaryti galimybę sodų bendrijoms, kurių lokalieji skirstomieji tinklai nepriklauso dabartiniam operatoriui, įsigyti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio elektros energijos tiekėjo licenzijas savo teritorijose o esant reikalui, savo tinklus kartu su licenzija perduoti ar parduoti nepriklausomam tiekėjui.

Civilinis kodeksas draudžia sudaryti sandorius, kuriais remiantis būtų galima reikalauti mokesčio už nesuteiktas paslaugas. Dėl šios priežasties būtina įpareigoti Valstybinę Kainų ir Energetikos Kontrolės komisiją diferencijuoti kWh kainą, išjungiant iš jos žemos įtampos elektros tinklų eksploatacijos ir visuomeninio tiekimo paslaugos kaštus sodų bendrijoms, kurių lokaliųjų skirstomųjų tinklų neeksploatuoja operatorius.

Su šiomis nuostatomis supažindinome pagrindinius vakarų Lietuvos sodininkų bendrijų susivienijimus. Atsiusti Klaipėdos, Kretingos, Jurbarko, Šiaulių, Panevėžio, Jonavos, Kaišiadorių, Prienų rajonų susivienijimų atsakymai akivaizdžiai pritaria Kauno susivienijimo “Sodai” siūlymams.

Labai gaila, bet paruoštame taisyklių projekte iš esmės aiškiai nepritarta nei vienai mūsų siūlomai nuostatai, nei vienam 2009-07-28 dienos posėdyje aptartam ir suderintam svarbiausiam teiginiui.

Pateikto projekto nuostatoms skaitome esant būtina išdėstyti sekančias pastabas.

Kadangi tiek antras, tiek trečias skyrius reglamentuoja tą patį dalyką- kainos nustatymą ir netgi vieno skyriaus nuostatos prieštarauja kito skyriaus nuostatoms, juos tikslingą apjungti į vieną skyrių. Šiame skyriuje, kaip buvo aptarta 2009-07-28 dienos posėdyje, būtina aiškiai, be dviprasmybių, reglamentuoti turto vertės nustatymo tvarką. Savininkų bendrai naudojamų elektros energetikos objektų vertė gali būti nustatoma tik vadovaujantis “Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu”, bei Vyriausybės patvirtinta ir galiojančia “Turto vertinimo metodika”. Turtą vertinti gali tik vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą turintis nepriklausomas turto vertintojas, kuris yra juridinio asmens teisių neturinčios įmonės savininkas ar tikrasis narys arba dirba darbo sutarties pagrindais kvalifikacijos atestatą` turinčioje turto vertinimo įmonėje. Bendrai naudojamų elektros energijos objektų vertės nustatymui turto vertintojus parenka ir už jų paslaugas apmoka savininkas.

Esamą elektros tinklų būklę vertina pagal savininko paraišką Valstybinė Energetikos Inspekcija. VEI sprendimas turi būti privalomas ir sodo bendrijai, ir operatoriui. Jis gali būti ginčijamas tik teisme.

16.3 punktas yra perteklinis. Jo nuostatos apibrėžtos Elektros Energetikos įstatymo 50.3 punkte. Be to kilnojamojo turto kadastrinių matavimų, kuriam priskiriami elektros tinklai, licenzijas turintys kadastrinių matavimų specialistai, kaip reikalauja 16.4.2 punktas, neatlieka vien tik dėl to, kad nekilnojamojo turto registras neregistruoja duomenų surištų su kilnojamuoju turtu.

16.4.1 punktas akivaizdžiai prieštarauja 16.4.2 punktui ir kelia painiavą, nes tas pats turtas interpretuojamas dvejopai be aiškių priskirtinumo kriterijų.

17 punkte “…suteiktos leistinosios naudoti galios paskirstymo…” sąvoką buvo sutarta pakeisti kita “…išperkant sodų bendrijų elektros tinklus, suteikiama tokia galia, kurią gali suteikti sodininkų įrengtas transformatorius…” todėl būtina atitinkama pataisa. Be to būtina sukonkretinti šiame punkte sąvoką “…ir atsižvelgiant į subabonentų poreikius…”.

Ketvirtą skyrių būtina papildyti punktu: “Prašymai pateikti operatoriui išpirkti bendrai naudojamus elektros energijos tinklus iki šių taisyklių įsigaliojimo laikomi tebegaliojančiais ir, esant būtinumui, papildomi pagal motyvuotus operatoriaus pateiktus reikalavimus”.

Penktą skyrių būtina papildyti punktu 20.4 “Esant VEI sprendimui, kad esami sodo bendrijos elektros tinklai yra tinkami eksploatuoti ir pristatyti visi būtiniausi dokumentai, operatorius juos privalo išpirkti ne vėliau kaip per keturis mėnesius”, ir punktu 20.5 “Visi sodininkų bendrijų nariai savo laiku dalyvavę projektuojant ir įrengiant sodų bendrijų tinklus, turėtu galimybę prie savo įrengtų tinklų prisijungti neviršijant 3 kW galingumo, kada jie pageidauja, bet ne vėliau kaip per metus laiko išpirkus sodo bendrijų elektros tinklus.

31 punktas yra socialiai ir juridiškai neteisingas. Vartotojai moka kainą, kurios 27 procentus sudaro žemos įtampos elektros tinklų kaštai, todėl antrą kartą reikalauti apmokėti energetikos įmonei už bendrai naudojamų elektros tinklų eksploatavimo išlaidas yra akivaizdi diskriminacija, ką draudžia Elektros Energijos įstatymas ir Civilinis kodeksas.

Kadangi operatorius akivaizdžiai vilkina išpirkimo procesą, ir neaišku ar jis išviso bus užbaigtas, būtina šeštą skyrių papildyti dviem punktais, pagal 2008 m. gegužės 6 d. KTU Elektros sistemų katedros vedėjo A. Morkvėno ir prof. R. Deksnio pasiūlymą.

32. Jei sodų bendrija ir skirstomieji tinklai nesutaria dėl sodų bendrijos elektros tinklų pardavimo ir pirkimo, tuomet reikia lokaliųjų skirstomųjų tinklų savininkui sudaryti galimybę įsigyti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio elektros energijos tiekėjo licenzijas.

33. Tikslu panaikinti diskriminaciją, sodų bendrijoms kurios atlieka visuomeninio elektros energijos skirstymo ir tiekėjo funkcijas nuo 2009 m. gruodžio 31 d. diferencijuoti kainą, eliminuojant 27 procentus žemos įtampos tinklų eksploatacijos ir visuomeninio tiekimo paslaugos 0,2 ct/kWh kaštus.

 

                                      

 Kauno susivienijimo “Sodai”

                                       pirmininkas R. Šeštakauskas

 

Pridedama:

1.Klaipėdos s. b. “Dituva” 2009.08.11 d. pareiškimas- 1 lapas

2.Kretingos rajono susivienijimo “Sodai” 2009.08.12 d. pasiūlymai- 2 lapai

3.Jurbarko susivienijimo “Sodai” 2009.08.11 d. kreipimasis- 1lapas

4.Šiaulių susivienijimo “Sodai” pritarimas –1 lapas

5.Panevėžio susivienijimo “Sodai” 2009.08.12 d. kreipimasis-1 lapas

6.Jonavos susivienijimo “Sodai” 2009.08.08 d. kreipimasis-1 lapas

7.Kaišiadorių rajono sodų bendrijų pirmininkų 2009.08.13 d. kreipimasis-1 lapas

8.Prienų rajono sodų bendrijų pirmininkų 2009.08.12 d. prašymas- 1lapas