Sodininkų bendrijų pirmininkų 2012 m. gruodžio 15 d. konferencijos

PRANEŠIMAS

LR Konstitucija. „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“. Viskas pasakyta trumpai ir labai aiškiai.

Vaikams ir vaikaičiams atstatinėjama atimta prieš puse amžiaus nuosavybė, nors daugeliu atveju liudijantys dokumentai ir planai labai abejotini.

Nepraėjo du dešimtmečiai, kaip vyko žemės nuosavybės įteisinimas sodininkų bendrijose ir kitur. Sklypai, kurie prieš 40 metų pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo teisėtai skirti naudotis kolektyvinei sodininkystei, 1994 metais ir vėliau leista naudotojams juos išsipirkti, pakartotinai, pagal tuo metu naujai įsigaliojusius teisės aktus, susimokėjus už apiforminimą patikslintų planų ir įteisinimą teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrus neprivatizuotus bendro naudojimo bendrijos teritorijų sklypus, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama apskričių viršininkų administracijos, vadovaujantis patikslintais sodininkų bendrijų planais, išnuomojo bendrijoms 99 metų ar kitokiam laikotarpiui..

CK 6.546 straipsnis imperatyviai nustato, „žemės nuomos dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimų dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre.“. Sodininkų bendrijų valstybinės žemės nuomos sutartyse įregistruotose Registre, įrašyta: „Prie šios sutarties pridedamas išnuomojamo žemės sklypo planas M 1:500, kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis“.

Iki 2003 liepos visos sodininkų, tame tarpe ir ne sodininkų valdos turėjo turėti adresus. Šiandien apie 200 000 valdų jų neturi. Tūkstančiai sodininkų, kuriems dėl nesuteiktų adresų suvaržytos teisės pilnai disponuoti savo turtu, kelinti metai mina savivaldybių slenksčius, bet jos niekuo negali padėti, nes jų valdų nėra pažymėta registro žemėlapyje. Kada jie galės pilnai disponuoti savo teisėtai įsigytų turtu, neaišku.

Iš valstybės1368 sodininkų bendrijos nuomoja 6452 ha bendro naudojimo žemės. Nekilnojamojo Turto Registre (toliau NTR) įregistruota iki šiol tik 58,92 ha ( tame tarpe Vilniuje 5,6 ha, Kaune 45,5 ha, likusiuose rajonuose 8,0 ha). Kadangi likusieji sklypai NTR neregistruoti, kadastro žemėlapyje jų ribų kaip paaiškėjo irgi nebeliko (nors sudarant bendros žemės nuomos sutartis žemėtvarkininkų reikalavimas atlikinėti savo teritorijų ribų kadastrinius matavimus papildomai kainavo bendrijoms tūkstančius ) , kaip teritorija sodininkų bendrija irgi niekur nepažymėta, bendrijų teritorijų žemėtvarkos planai dėl nesuprantamų priežasčių atliekant kadastrinius matavimus nebekoreguojami ir nebeatitinka Registro duomenų. To Nacionalinė žemės Tarnybai (toliau NžT) pasirodė per maža, tad nuo 2012-01-01 iš Registro teikiamų sodininkų sklypų nuosavybės dokumentų dingo privaloma žyma apie sklypo priklausymą sodininkų bendrijai, nors šiems sklypams nesuteiktas privačios valdos statusas.

Kadastrinių matavimų esmė yra žemėtvarkos plano duomenų tinkamas atžymėjimas realioje teritorijoje. žemės ūkio viceministras E. Raugalas Seimo kontrolierių tiriantį mūsų skundą dėl pažeistų teisių savo atsakyme informuoja: „Atliekant žemės sklypo ribų kadastrinius matavimus ribų keisti negalima“, „Siekiant pertvarkyti valstybinėse, savivaldybės ar privačios žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijose turi būti rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai“. žemėtvarkos valdininkai vieningai choru šaukia, pirmieji sodininkų bendrijų žemėtvarkos planai niekiniai, jais vadovautis negalima. Jei Lietuvoje žemėtvarkos procese nebeliko tęstinumo, niekiniais laikomi buvę planai, o naujų nėra, tai kokiu dokumentu privalo vadovautis matininkas pradėdamas sodininko sklypo kadastrinius matavimus? Kuo remiantis turi būti sprendžiamos ginčytinos ribos? Visai nebe retorinis klausimas, kodėl atlikus šimtus pavienių sklypų kadastrinius matavimus su ribų pakeitimais, neteko rasti nei vieno atvejo, kad bent būtų koreguotas buvęs žemėtvarkos planas? Ar nenorėtų viceministras pasidomėti kiek šiandien Lietuvos teismuose bereikalingų bylų dėl tokios ydingos sistemos?

Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 16 punktu, iki 2011-12-31 formuojant sklypus kaimo vietovėse, tame tarpe ir sodininkų bendrijose, žemės sklypų posūkių koordinatės, jei nėra atlikti kadastriniai matavimai, turėjo būti nustatomos analitiškai vektorizuojant arba digituojant pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą ir jų pagrindu pažymėti suformuoti sklypai kadastro žemėlapyje. LR Vyriausybės 1997 m. nutarimu Nr. 742 buvo įkurta žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė, kuriai pavesta susisteminti visą informaciją apie nekilnojamąjį turtą ir kadastro duomenis vienoje organizacijoje bei perimti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio kūrimą. Duomenys, sukaupti Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre, nuo 1998 m. sausio 1 d. turėjo būti pradėti ir perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų duomenys ( tarp jų ir sodininkų bendrijose esančių žemės sklypų duomenys) turėjo būti perrašyti pagal apskričių valdytojų administracijų žemėtvarkos skyrių, esančių rajonuose ir miestuose, pateiktus žemės sklypų planus. Labai pragmatiškai ir subtiliai perrašymo pabaigos terminas nenustatytas t. y. amžinai....

Nei į sodininkų, nei į Seimo narių paklausimus kas kaltas ir dėl kokių priežasčių iki šiol daugiau kaip 100 000 žemės sklypų ribų, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nepažymėta, nors Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti, aiškaus atsakymo gauti nepavyko.

Dar blogiau su sodininkų bendrijų bendro naudojimo žeme, kurią jie du dešimtmečius nuomoja iš valstybės mokėdami nuomos mokesčius. Teisingumo ministerija ir VĮRC patvirtina, kad : „Kadastro žemėlapio pagrindinių grafinių sluoksnių sąraše nėra sodininkų bendrijų teritorijų ribų, pavadinimų, kodų grafinio sluoksnio. Tokio grafinio sluoksnio rengimui nėra patvirtintos metodikos, techninių reikalavimų, kuriuos nustato Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Ūkio ministerijos.“ Eilę metų bendrijos buvo verčiamos tikslinti aplinkinių ribų posūkių taškų koordinates, žemėtvarkos planuose buvo dedami Registrų centro spaudai „Sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje“. Šiandien visi paklaustieji atsisako atsakyti į klausimus kada, kur ir kieno iniciatyva dingo buvusios metodikos, buvę grafiniai sluoksniai iš kadastro žemėlapio.

Paklauskite bet kurio teisininko, ar galima sukurti ir įregistruoti daugiabučio namo bendriją, jei nėra įregistruota konkrečioje vietoje, konkretaus daugiabučio namo. Jums bus pasiūlyta pasitikrinti pas medikus.... Deja, sodininkų bendrijos pasirodo gali egzistuoti be savo aiškios teritorijos t. y. virtualiai, kaip čigonų taboras – šiandien Pajiesy, ryt Kačerginės lankose. Ortofotografiniame žemėlapyje matome didžiulius darinius - sodininkų bendrijų masyvus analogiškus gyvenvietėms, bet kadastro žemėlapyje jų šiandien nėra. Daugelio sklypų bendros žemės sklypų nuoma sutartimis įteisinta net iki 99 metų, bet kurioje vietoje jie randasi kadastro žemėlapis nerodo ir net nesiruošiama žymėti. De facto, šiandiena 1368 sodininkų bendrijos, užimančios 20835,65 ha. Lietuvos sodininkų bendrijos paliktos egzistuoti virtualioje teritorijoje, nežymėtos kadastro žemėlapyje, be savo realių žemėtvarkos planų, be aiškiai įteisintų aplinkinių ribų.

Dabar, po dviejų dešimtmečių, staiga paaiškėjo, kad niekas net nesiruošė ir nesiruošia registruoti viešame Registre sodininkų bendrijų nuomojamos žemės, nors CK 6.546 straipsnis to imperatyviai reikalauja. Kam naudinga, kad sodininkų bendrijų nuomojamos žemės ribos, kurioje sodiečiai turi išimtinę teisę planuoti savo teritoriją, spręsti infrastruktūros vystymo ir kitus bendrijos egzistavimo klausimus, nebūtų žymimos kadastre? Kam naudinga buvo pradėti privatizacijos revizavimo procesą, pridengtą kadastrinių matavimų skraiste, ne organizuotai visai bendrijai vienu metu, kaip kad vyko pirminis sklypų išpirkimo procesas, bet stichiškai, eliminavus bendrijos atstovus, palikus nekontroliuojamą teisę matininkui ir žemėtvarkininkams atliekant kadastrinius matavimus dosnesniems užsakovams perskirstyti bendrijos bendrai nuomojamą žemę, net nekoreguojant bendrijos žemėtvarkos planų? Pirmiesiems dosnesniems užsakovams energingai ieškoma „trūkstamų plotų“ kaimynų, bendros nuomojamos žemės ar kelių siaurinimo sąskaita. Ne retorinis klausimas, o kas liks paskutiniesiems?!

Kodėl antrą kartą kartojant ribų „patikslinimą“ vėl posūkių taškų koordinatės žymimos pomidorų kuolais, o ne standartiniais riboženkliais, kaip to reikalauja teisės aktai? Kadastrinių matavimų esmė yra žemėtvarkos plano duomenų tinkamas atžymėjimas teritorijoje. Užsakovai už netinkamai atliktą darbą verčiami jau antrą kartą mokėti matininkams pinigus. Kodėl masiškai sodiečiams brukami pasirašyti kadastrinių matavimų aktai, kurių pabaigoje įrašyta nuostata, kad matavimai tinkamai pažymėti riboženkliais ir už jų apsaugą atsako užsakovas, nors to natūroje nėra tinkami atlikta? Kas ir kada vėl pareikalaus tikslinti ir atstatyti iškraipytas vidinių kelių ribas? Kodėl Seime Tarpinstituciniame pasitarime paprašius Nacionalinės žemės Tarnybos vadovus sustabdyti šią betvarkę ir pradėti kontroliuoti procesą, piestu stojama, kad viskas daroma tvarkingai, sąžiningai ir taip toliau turi būti tęsiama?

Visos Lietuvos sodininkų bendrijų tik nuosavybės teisėmis valdomų asmeninių sklypelių kadastriniai permatavimai kainuos sodiečiams beveik 150 mln. lt. O kur dar bendrų teritorijų, kelių kadastriniai matavimai. Ar ne dėl šios priežasties procesas vykdomas taip keistai, su tokia jėga, su tokia gynyba ir vengiant sudaryti privalomas matavimo darbų sutartis ? Ar tik ne dėl to, kad nebūtų galima patikrinti ir pareikalauti teisminės atsakomybės, po kurio laiko paaiškėjus nekokybiškai atliktai matininko paslaugai? Kas gali paneigti, kad ne dėl šių priežasčių keletą kartų Seime parengtas Matininkų įstatymas, reglamentuojantis matininkų veiklą ir atsakomybę taip ir nepasiekė net balsavimo stadijos.

Mažai tikėtina, kad atsitiktinai iš Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių eliminuota nuostata imperatyviai numatanti matininkui prievolę į sklypelių kadastrinius matavimus kviesti bendrijos atstovą. Motyvas, kad atstovai ne visada atvyksta dalyvauti iš pirmo pakvietimo ir tai trukdo matavimų eiga daugiau nei juokinga. Visai nebe juokinga darosi gavus žemės Ūkio ministro K. Starkevičiaus parašu patvirtintą atsakymą, kad „Teisės aktai nebenumato prievolės visais atvejais sodo bendrijai pateikti derinti žemės sklypo planą“. Ponas ministras matomai skaito, kad sodininkų bendrijos statusas yra toks pat kaip čigonų taboro. Pagal naujuosius teisės aktus turėtų būti kviečiamas žemėtvarkos tarnybos atstovas. Jei anksčiau labai retai neatvykdavo matavimuose dalyvauti bendrijos atstovas, tai dabar iš viso neteko matyti, kad dalyvautų žemėtvarkos tarnybos atstovas. Užsakovas sodininkas, nesiorientuojantis vykstančio proceso reikalavimuose, paliktas vienas su matininku stebėti eigą ir dažnai klausytis matininkų išvedžiojimų ir mulkinimo.

Kam naudingas amžinas registravimas, perregistravimas, ribų tikslinimas ir koregavimas? Viena matavimų ar patikslinimų ir registravimo banga Lietuvos sodiečiams atsieina per 150 mln. litų. Per 20 metų šiuo metu įsibėgėja jau antra banga, bet stebint kaip vykdomas procesas ne už kalnų šviečia ir trečioji kadastrinė pasiutpolkė. Baisiausiai, kad visa ši nereguliuojama ir brangiai kainuojanti komedija vyksta ekonominio sunkmečio laikotarpiu. Jei sugebama taip tyčiotis ir tiek išsunkti iš sodininkų, kuriems nereikia nei skirti išsipirkimui žemės, nei yra galimybė realiai atimti dešimtmečiais valdomus sklypus, o tik galima prisikabinti neva prie būtinumo tikslinti tai kas senai įteisinta, susimastyti verčia kokie realūs galimybių masteliai skirstant ir pardavinėjant naujus žemės klypus gyvenamų namų statybai? Ko gero artimi planuotos branduolinės Ignalinos jėgainės sąmatai.

Per dvidešimtmetį tobulai sustyguota sistema. Viskas vyksta pagal tendencingai ir kryptingai paruoštus teisės aktus. Jei yra nepalankus įstatymas, paruošiamas patogus poįstatyminis aktas, kurio nuostatos gali prieštarauti įstatymui. Jūs valdininkui aiškinsite, kad jo sprendimas prieštarauja įstatymui, bet jis įrodinės, jog privalo vykdyti aprašo ar taisyklių reikalavimus. Net jei ir įrodysite, kad įregistruota pažeidžiant įstatymą ir visus teisės aktus, jums paaiškins, kad valdininkas nebegali savo iniciatyva taisyti klaidų, tam reikalingas teismo sprendimas, todėl „Teisės aktų nustatyta tvarka Jūs turite kreiptis į teismą“.

Tai akivaizdžiai liudija ir Seimo kontrolieriaus, tyrusio sodininkų skundą išvada. Atsakyme kontrolierius teigia: „Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriai savo tyrimuose bei darbo ataskaitose ne kartą yra atkreipę Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės institucijų dėmesį į žemės reformos darbus atliekančių asmenų (matininkų) nekvalifikuotą, nekokybišką darbą. Pabrėžtina, kad iki šiol nepriimtas kitas teisės aktas, griežtai ir tiksliai reglamentuojantis asmenų, atliekančių projektavimo ir kitus žemės reformos darbus, teises, pareigas bei atsakomybės klausimus. Seimo kontrolieriai ne kartą yra siūlę įstatymu reglamentuoti žemės reformos darbus atliekančių asmenų (matininkų) įgaliojimų ir atsakomybės klausimus; galiojančius teisės aktus papildyti nuostatomis, numatančiomis konkrečius žemės reformos darbų (projektavimo darbų, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo) atlikimo terminus“.

Gaila tik, kad kontrolieriaus sprendimas be adresato. „Seimo kontrolierius nusprendžia sodininkų skundai dėl problemos svarbumo pripažinti pagrįstais“.

Kas toliau? Valdininkai šypsosi. Jie gerai žino, kad sodininkai nevieningi, susiskaldę į neveiksnias organizacijas. Vis daugiau rajoninių susivienijimų likviduojasi. Kasmet daugėja pavienių bendrijų, išsirenkančių nesusigaudančius karingus vadukus arba pavargusius pensininkus, kurie tuščiai mosuoja kumščiais, laukdami kol valdininkai išsigąs jų rašytų pavienių peticijų ir atsiprašys. Tokie jau mes Lietuviai esame gimę. Mums iki Graikijos toli ne tik atstumo prasme. Kažkas pastoviai ir sistemingai diegia mintį – sodininkų bendrijos sovietinė atgyvena ir jas reikia likviduoti.

Šiemet baigėsi kelis metus trukęs karas dėl absurdiško bendrijų kelių užimamos žemės nuomos mokesčio. Sodininkų bendrijoms panaikintas nuomos mokestis visai nuomojamai žemei. Kartu sugalvotas naujas žaidimas. Sodininkų Bendrijų įstatyme atsirado naujos nuostatos: „Bendrijos prašymu bendrojo naudojimo žemėje esančius kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento“ perima savivaldybės. „Kai bendrijos bendro naudojimo žemėje esantys vidaus keliai perduodami savivaldybei, už kadastrinių matavimų atlikimą ir jų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre kompensuoja savivaldybė“. Vėl nonsensas. žemės Ūkio ministerija visuose atsakymuose tvirtina, kad nesant paruošto teritorijos žemėtvarkos plano, kadastriniai matavimai negalimi. Seimas priima įstatymą, kad tokio plano rengti nereikia ir prideda antrą nonsensą, kad už matavimus kompensuos savivaldybė. Siūloma sumokėti už kadastrinius matavimus, įregistruoti registre bendrijos vardu, o po to bandyti perduoti savivaldybėms. Kokia logika, pirma mokėti didžiules sumas už šių kelių registravimą bendrijos vardu, o po to antrą kartą vėl mokėti tuos pačius mokesčius už perregistravimą savivaldybė vardu? Kada juos perims savivaldybės, jei nėra jokių aiškių terminų? Kada jums kompensuos už kadastrinius matavimus, jei nei viena savivaldybė per 20 metų nerado lėšų atlikti savo rajoninių kelių kadastrinių matavimų? Gal po šimto metų. Ne tik rajoninių bet ir regioninių bei valstybinių kelių nėra atliekami kadastriniai matavimai dėl lėšų nebuvimo. Tam valstybei reikia rasti apie 4 milijardus litų. Baisiai keistas sprendimas pradėti matavimus ne nuo galvos ar stuburo t.y. valstybei priklausančių kelių, bet nuo uodegos ar kraujagyslių kapiliarų – sodininkų bendrijų vidaus kelių. Stebina, kad daug energingesnių bendrijų jau „užkibo ant kabliuko“ ir pasidarė ar daro savo vidaus kelių kadastrinius matavimus. Norisi paklausti, kas atsitiks, kai po kelių įregistravimo bendrijos vardu 10 ar 20 metų jūsų kelių neperims? Įregistravus keliai tampa turtas. Kelių vertė pagal vertinimo metodiką gaunasi didelė. Už turtą ryt ar poryt reiks mokėti turto mokestį. Tada tokių sodų pirmininkus už paskubėjimą sodininkai vaikysis su šakėmis. Ar tikrai tokios teisės aktų pataisos daromos dėl neapsigalvojimo, be išskaičiavimo?

Artėja kalėdos, nauji metai. Kažkas valdininkams naujųjų metų proga paruošė dovanėlių. Įsigalioja naujas žemės Mokesčio įstatymas. Kaip ir kasmet kiekviena savivaldybė savarankiškai paskaičiuos žemės mokestį, bet jau ne nuo indeksuotos, o nuo komercinės žemės vertės, kuris bus gal 3, gal 10, gal 20 kartų didesnis nei anksčiau. Atsiranda apleistos žemės sąvoka. Patvirtintas aprašas, kurio viena iš nuostatų leidžia apleistai žemei prilyginti sklypą, jei pilnai nesutvarkyta jo registracija, pvz. neįregistruotas kadastro žemėlapyje, neatlikti kadastriniai matavimai, neįteisintas pastatytas pastatas ir t.t.. Pagal šį aprašą, kad apžėlęs, netvarkomas sklypas būtų pripažintas apleistu, reikalinga eksperto išvada. Gražiai sutvarkytą, nušienautą sodo sklypą, bet su „nepilnai ar netvarkingai sutvarkyta registracija“, pripažinti apleistu pakaks valdininko, kuris net nematė to sklypo, pažymos . Baudžiamąjį žemės mokestį tokiam sklypui pagal teisės aktus galima padidinti iki 100 kartų, lyginant su pernykščiais.

Linkiu sodininkams artėjančiais naujaisiais metais korektiškų, maloniai aptarnaujančių, jautrių jūsų sunkmečio nualintai skurdžiai piniginei valdininkų ir žemėtvarkininkų. Linkių, kad šios mano rašliavos apmastymai liktų juodas humoras ir jums su tuo niekad netektų susidurti. Labai norisi tikėtis ateinančiais nedidelio kalėdinio stebuklo – šiandien iš visų tribūnų kasdien iškilmingai deklaruojamų pareiškimų dėl moralios politikos išsipildymo.

Kauno susivienijimo „SODAI“ pirmininkas

Romualdas Šeštakauskas