Atsakymas: Informuojame, kad vykdant Ministro Pirmininko 2009 m. sausio 16 d. pavedimą Nr. 22-280, Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimas „Sodai“ išnagrinėjo Jūsų persiųstame rašte keliamą klausimą dėl komunalinių atliekų tvarkymo problemų sodų bendrijose (toliau - Bendrija).

Vadovaujantis Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymais, už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą formos nustatymą, jos dydžio apskaičiavimą, atsakinga vietos savivaldos institucija. Pagrindinė savivaldybių institucijų užduotis šioje srityje - užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Įgyvendinant šias užduotis ir siekiant užtikrinti principą „teršėjas moka“, savivaldybės teritorijoje taikoma įmoka už atliekų surinkimą ir tvarkymą turėtų padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos išlaidas. Manome, kad minėta įmoka turėtų būti skaičiuojama tik už teikiamas paslaugas.

LR Konstitucijos 121 str. ir LR rinkliavų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1484, Nr. 53) 11, 12 ir 13 straipsniai nustato, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Rinkliava), lengvatas rinkliavos mokėtojui savivaldybės teritorijoje turi teisę nustatyti tik savivaldybės taryba savo sprendimu. Rinkliavos dydis nustatomas vietinės rinkliavos nuostatuose. Nustatydamos vietines rinkliavas, savivaldybių tarybos tuo pačiu nustato ir jas privalančius mokėti subjektus (vietinių rinkliavų mokėtojus). Teisingumo principas, kaip pažymėjo Finansų ministerija (2009-02-05 raštas Nr. (1.16-0203)-5K-0900946)-6K-0901263), suponuoja tai, kad įmokų (vietinių rinkliavų) neturėtų mokėti tie subjektai, kurie nesinaudoja atitinkamomis savivaldybių paslaugomis, pvz., komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo paslauga. Jeigu praktikoje yra priešingai, t. y. atitinkami subjektai yra verčiami mokėti įmokas (vietines rinkliavas) už paslaugas, kurių faktiškai negauna, tokie vietinių rinkliavų mokėtojai savo pretenzijas turėtų reikšti atitinkamoms savivaldybėms, o jei šių savivaldybių sprendimai vietinių rinkliavų mokėtojų netenkina, tokie sprendimai galėtų būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti šiuos ginčus nagrinėjančioms institucijoms.

Atsižvelgiant į tai ir atsakydami į keliamą klausimą, kai nenaudojami sodų bendrijų sklypai (faktiškai komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo paslauga neteikiama), manome, kad atitinkama savivaldybės institucija, gavusi dokumentą, pvz., iš Bendrijos, patvirtinantį tokias faktines aplinkybes, turėtų priimti atitinkamą sprendimą ir atleisti vietinės rinkliavos mokėtojus nuo šios rinkliavos.

Atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, kai savivaldybės teritorijoje Rinkliava nenustatyta, o komunalinių atliekų tvarkymo paslauga (toliau – Paslauga) teikiama pagal sutartį, mūsų nagrinėjamu atveju, tarp Bendrijos (ar jos nario) ir teikiančio Paslaugą atliekų tvarkytojo, problemų (kai imama įmoka už faktiškai neteikiamą paslaugą) atsiskaitant už šias paslaugas neturėtų būti. Bendrijos narys, kuris yra sudaręs individualią sutartį su atliekų tvarkytoju, turėtų atsiskaityti už paslaugas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Kai sutartį su atliekų tvarkytoju Bendrijos vardu sudaro šios bendrijos pirmininkas, įmoka atskiriems bendrijos nariams turėtų būti paskirstoma taip, kaip nusprendžia visuotinis narių susirinkimas.

Taip pat Draugijos rašte klausiama dėl atliekų tvarkytojų naudojamos tik didelių gabaritų, didelio svorio technikos, todėl Bendrijos dėl siaurų ir neturinčių sutvirtintos dangos kelių, kaip teigiama, negali naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Rašte minima, kad tokiais atvejais savivaldybės tik besąlygiškai siūlo įrengti prie įvažiavimo į Bendrijos teritoriją konteinerių aikštelę arba, praplatinus ir sutvirtinus kelius, įrengti konteinerių aikšteles su apsisukimo aikštelėmis sunkiasvorei technikai teritorijos viduje.

Manome, kad atitinkamos savivaldybės institucijos turėtų pasiūlyti Bendrijoms įvairius komunalinių atliekų surinkimo paslaugos teikimo būdus ir priemones, atsižvelgiant į atskirų Bendrijų specifiškumą ar kitas vietines sąlygas (pavyzdžiui, įpareigoti atliekų tvarkytojus turėti reikiamą techniką Paslaugos teikimui užtikrinti atitinkamomis sąlygomis).

Pavyzdžiui, galimybė naudotis individualiais konteineriais yra numatyta Vilniaus m. atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose 2006 m. rugsėjo 20 d. Šiose taisyklėse numatyta, kad asmenys, Bendrijų teritorijose turintys individualius namus, pastatytus ant žemės sklypų, kurių pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra pakeista iš žemės ūkio paskirties žemės (mėgėjiškų sodų sklypų) į kitą paskirtį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), sudarę sutartis su atliekų tvarkytoju dėl komunalinių atliekų tvarkymo, taip pat asmenys, sodininkų bendrijų teritorijose turintys individualius namus, pastatytus žemės sklypuose, kurių pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nėra pakeista iš žemės ūkio paskirties žemės (mėgėjiškų sodų sklypų), tačiau kurie yra gavę sodininkų bendrijos pirmininko raštišką sutikimą nesinaudoti kolektyviniais konteineriais ir savivaldybės atliekų tvarkytojo patvirtinimą, kad yra techninės galimybės pastatyti ir išvežti individualius konteinerius iš sklypo, naudojasi individualiais konteineriais.

Norėdami kuo išsamiau išsiaiškinti keliamas problemas, susisiekėme su Draugijos rašte minimomis savivaldybėmis. Savivaldybių teigimu, tuo atveju, kai nėra techninių galimybių, t. y. kai Bendrijose yra siauri ir neturintys sutvirtintos dangos keliai, aikšteles atliekų konteineriams pastatyti, savivaldybės, suderinusios su Bendrijomis, aikšteles įrengia prie įvažiavimo į jų teritorijas ar kitose Bendrijų nariams patogiose vietose. Šios aikštelės įrengiamos savivaldybių lėšomis.

Pavyzdžiui, kaip mus informavo Lazdijų r. savivaldybė, Bendrijose pastatyti bendro naudojimo 1.1 m³ talpos konteineriai aikštelėse, įrengtose prie įvažiavimo į minėtas bendrijas. Šių aikštelių įrengimu rūpinasi savivaldybė. Vietinės rinkliavos mokestis nustatytas vienai sodo valdai ir sąskaita yra išrašoma viena bendra visai Bendrijai. Lazdijų r. savivaldybė atkreipė dėmesį, kad pretenzijų ar skundų dėl vietinės rinkliavos iš Bendrijų negavo.

Kauno r. savivaldybė mus informavo, kad Bendrijos naudojasi bendraisiais 1.1 m³ ar didesnės talpos konteineriais, naudojamais savivaldybės teritorijoje, o esant geram privažiavimui (kelio plotis ne mažesnis kaip 4 m) asmenys, nuolatos gyvenantys Bendrijų teritorijose, gali naudotis ir individualiais 0,24 m³ ir 0,12 m³ talpos konteineriais atliekoms. Asmenys apmokestinami tik už faktiškai suteiktą paslaugą. Be to, siekiant spręsti atliekų surinkimo ir konteinerių pastatymo problemas Bendrijose, buvo surengtas ne vienas Kauno savivaldybės administracijos ir Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininko susitikimas. Pagal 2008 m. spalio 1 d. susitikimo, kuriame dalyvavo ne tik minėti asmenys, bet ir atliekų tvarkytojų atstovai, protokolą buvo nutarta, kad siekiant išsiaiškinti realią padėtį ir galimybes, kur būtų galima pastatyti atliekų surinkimo konteinerius, Pirmininkas pateiks Kauno r. savivaldybės administracijai visų Kauno r. Bendrijų planus su pažymėtomis konteinerių pastatymo vietomis. Taip pat nutarta, kad atliekų tvarkytojai išveš atliekas iš Bendrijų, kur kelio plotis ne siauresnis 4 m. Tuo atveju, kai nėra galimybės įvažiuoti į Bendrijos teritoriją dėl siauro kelio, siauresnio kaip 4 m pločio, konteinerius statyti prie įvažiavimo į Bendrijos teritoriją arba atliekų tvarkytojai turi samdyti subrangovus, turinčius technines priemones (mažesnes mašinas), leidžiančias užtikrinti Paslaugos teikimą tokiomis sąlygomis. Minėto susitikimo metu pabrėžta, kad atliekų tvarkytojai antrines žaliavas turi išvežti laiku, gavę seniūno pranešimą.

Iš pateiktos informacijos darytina išvada, kad komunalinių atliekų tvarkymo srityje kylančios problemos, įskaitant problemas, kylančias sodininkų bendrijose, gali ir turi būti sprendžiamos atitinkamų savivaldybės institucijų, o sprendimai priimami vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Išnagrinėjusi keliamas problemas, Aplinkos ministerija rekomenduoja vietos savivaldos atstovams glaudžiau bendradarbiauti su vietos gyventojais, įskaitant Bendrijas, organizuoti susitikimus iškilusiems klausimams aptarti ir galimiems sprendimams priimti komunalinių atliekų tvarkymo srityje.

Lietuvos savivaldybių asociacija informuos visas savivaldybes apie nagrinėtas problemas ir šiame rašte pateiktą nuomonę.